Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje netyla diskusijos apie Jeffrey Epstein’o bylą ir su ja siejamus asmenis. Socialiniai tinklai užsipildė komentarais, emocingomis reakcijomis, vertinimais ir interpretacijomis, kurios dažnai peržengia paprastos nuomonės ribas. Vis dėlto tai, kas daugeliui atrodo kaip spontaniškas pasisakymas internete, teisiniu požiūriu gali turėti labai konkrečių ir realių pasekmių.
Diskusijų bangą dar labiau sustiprino tai, kad JAV Teisingumo departamentas, vykdydamas teismo įpareigojimą, paviešino su byla susijusius dokumentus. Nors pats paviešinimas buvo grindžiamas teisiniu pagrindu, tai savaime nereiškia, kad visa juose esanti informacija gali būti laisvai ir be atsakomybės naudojama tolesnėje viešojoje komunikacijoje. Pasak teisininkų, praktikoje vis dažniau kyla klausimų dėl tariamo duomenų nuasmeninimo – formaliai paslėpti vardai ar pavardės nebūtinai reiškia, kad asmuo nebegali būti identifikuotas, vertinant visą pateiktą kontekstą ir papildomas aplinkybes.
Pasak advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokato ir asmens duomenų apsaugos teisės eksperto Manto Baigio, viešoji diskusija apie rezonansines bylas atskleidžia, kad visuomenė vis dar nepakankamai suvokia, kur baigiasi saviraiškos laisvė ir prasideda teisinė atsakomybė.
Advokato teigimu, vienas dažniausiai ignoruojamų aspektų – komentarai socialiniuose tinkluose. “Emocijų vedami žmonės neretai rašo teiginius, kurie gali būti vertinami ne tik kaip įžeidžiantys ar žeminantys asmens garbę ir orumą, bet ir kaip turintys nusikalstamos veikos požymių. Grasinimai susidoroti, smurto pateisinimas ar raginimai smurtauti, net jei išsakyti perkeltine prasme, gali tapti pagrindu ikiteisminiam tyrimui. Svarbu suprasti, kad socialiniai tinklai teisiškai laikomi vieša erdve, o juose parašyti žodžiai vertinami taip pat rimtai, kaip ir pasakyti viešai ar paskelbti žiniasklaidoje”, – teigia advokatas.
Ne mažiau reikšmingas klausimas yra asmens duomenų apsauga. Viešumoje pasirodžiusi informacija, net jei ji jau buvo paskelbta užsienio žiniasklaidoje ar teismo dokumentuose, savaime netampa laisvai naudojama. Viešai prieinami duomenys ir toliau laikomi asmens duomenimis. Jų rinkimas, sisteminimas, pakartotinis viešinimas ar platinimas socialiniuose tinkluose turi turėti aiškų teisinį pagrindą. “Tai galioja ne tik privatiems asmenims, bet ir žurnalistams, nuomonės formuotojams bei turinio kūrėjams”, – įspėja M.Baigys.
Praktikoje vis dažniau susiduriama su vadinamuoju antriniu informacijos panaudojimu – kai viešai paskelbti duomenys perkelti į komentarus, straipsnius ar socialinių tinklų įrašus, papildomi asmeninėmis interpretacijomis ar emociniais vertinimais. Advokato teigimu, kiekvienas, kuris tokią informaciją platina toliau, prisiima savarankišką teisinę atsakomybę, nepriklausomai nuo to, kas buvo pirminis informacijos šaltinis. Tai reiškia, kad asmuo gali tapti atsakovu civilinėje byloje Lietuvos teisme pagal nukentėjusio asmens ieškinį, o tam tikrais atvejais – susidurti ir su sankcijomis už Bendrojo duomenų apsaugos reglamento pažeidimus.
Trečiasis, dažnai nuvertinamas aspektas – teisė į privatų gyvenimą. Epstein’o byla atvėrė daugybę detalių apie konkrečių asmenų asmeninius santykius, gyvenimo būdą ir aplinkybes, kurios nebūtinai yra tiesiogiai susijusios su teisine bylos esme. Bandant, vedini smalsumo, „atkasti dar daugiau“ ir viešinti papildomas privataus gyvenimo detales, labai lengva peržengti leistinas ribas. Net ir rezonansinėje byloje figūruojantis asmuo nepraranda teisės į privatų gyvenimą, o šios teisės pažeidimas tam tikrais atvejais gali lemti ir baudžiamąją atsakomybę.
Vertinant tokių publikacijų teisėtumą, kuriose gausu daug įvairios informacijos apie asmenis – tokia informacija negali būti skleidžiama vien siekiant patenkinti visuomenės smalsumą ar sukurti sensaciją.
Pasak AVOCAD advokato, ši pareiga taikoma ne tik pavieniams socialinių tinklų vartotojams, bet ir žurnalistams bei žiniasklaidos priemonėms. Profesinė veikla, spaudos laisvė ar informacijos sklaida visuomenei neatleidžia nuo pareigos nuolat vertinti, ar skelbiama informacija iš tiesų tarnauja visuomenės interesui, ar ji nepažeidžia asmens teisės į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad informacijos apie asmenį skelbimas neturi tarnauti vien klikų generavimui ar auditorijos smalsumui patenkinti.
Apibendrindamas Mantas Baigys pabrėžia, kad internetas dažnai sukuria klaidingą saugumo ir neformalumo iliuziją. Tačiau teisine prasme tai yra ta pati vieša erdvė, kurioje galioja tie patys įstatymai ir atsakomybės principai kaip ir realiame gyvenime. Domėtis aktualiomis bylomis ir jas aptarti galima, tačiau tai turėtų būti daroma atsakingai, suvokiant, kad kiekvienas viešas žodis gali turėti teisinių pasekmių. Teisinė atsakomybė internete nėra teorinė – ji reali, apčiuopiama ir vis dažniau taikoma praktikoje.
About the Author
