Gynybos finansavimą Valstybės kontrolė 2026 m. išskiria kaip vieną svarbiausių veiklos prioritetų. Tai lėmė išaugęs biudžetas krašto apsaugai ir didėjanti atsakomybė už efektyvų viešųjų lėšų panaudojimą nacionalinio saugumo srityje.
Krašto apsaugos ministerijos finansavimas 2026 m. auga iki 4,79 mlrd. Eur, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto. Gynybai skiriama 43 proc. daugiau lėšų nei ankstesniais metais. Tai didžiausias šiai sričiai skiriamas finansavimas per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Toks augimas kelia aukštesnius reikalavimus finansų valdymo kokybei. Ypač svarbu užtikrinti teisėtą ir efektyvų gynybos biudžeto valdymą, skaidrius įsigijimus, kokybišką infrastruktūros projektų valdymą ir sisteminį finansų planavimą.
„Didelis biudžetas neturi tapti dideliu chaosu. Istorinis finansavimas reikalauja ir istorinio skaidrumo. Ir čia reikia ne tik politinių sprendimų, bet ir stiprių viešųjų finansų valdymo mechanizmų. Mūsų valstybiniai auditai padės užtikrinti, kad Lietuvos gynybos ambicijos nevirstų vien brangiais sandoriais popieriuje, o taptų realiu, apčiuopiamu saugumo garantu, kurį pajustų kiekvienas šalies pilietis“, – teigia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Valstybės kontrolė pabrėžia, kad augantis gynybos finansavimas reikalauja nuoseklaus, duomenimis pagrįsto viešųjų finansų vertinimo, siekiant užtikrinti, kad investicijos į gynybą būtų tvarios ir atitiktų ilgalaikius valstybės saugumo tikslus.
Kokius auditus planuojama baigti 2026 m.
2026 m. Valstybės kontrolė planuoja baigti penkis auditus, orientuotus į strategiškai svarbias gynybos išlaidų sritis.
- „Ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimai“. Šiems įsigijimams 2026 m. planuojama skirti apie 2,5 mlrd. Eur – beveik pusę viso krašto apsaugos sistemos biudžeto. Bus vertinama, ar įsigijimai grindžiami nustatytais poreikiais, yra suderinti su gynybos pajėgumų plėtros tikslais ir ar lėšos naudojamos efektyviai.
- „Infrastruktūros projekto įgyvendinimo Rūdninkų kariniame poligone valdymas“. Projektas strategiškai svarbus Vokietijos brigados priėmimui, jo vertė siekia 1,9 mlrd. Eur. Bus vertinama, ar projekto valdymas užtikrins reikiamos infrastruktūros sukūrimą iki 2027 m.
- „Krašto apsaugos sistemos finansų valdymas“. Vertinama, ar finansų valdymas užtikrina strateginių projektų įgyvendinimą, gynybos pajėgumų stiprinimą ir Lietuvos įsipareigojimų NATO vykdymą.
Taip pat 2026 m. bus atliktas 2025 m. Valstybės gynybos fondo ataskaitų rinkinio finansinis auditas ir Seimo pavestas veiklos auditas „2021–2025 m. krašto apsaugos sistemai skirtos lėšos prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti“.
Dar trys auditai, susiję su nacionaliniu saugumu, bus pradėti šiais metais, o pabaigti 2027 m.:
- „Lietuvos kariuomenės logistikos valdymas“,
- „Viešojo saugumo statutinių įstaigų tarnybos formavimas ir pareigūnų aprūpinimas“,
- „Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų fizinės apsaugos organizavimas“.
Tarptautinė patirtis – gynybos auditų stiprinimui
Siekdama stiprinti gynybos auditų metodiką ir profesines kompetencijas, Valstybės kontrolė ir toliau aktyviai plėtos tarptautinį bendradarbiavimą. Metų pradžioje jau pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Vokietijos audito rūmais, turinčiais patirties audituojant itin didelės apimties gynybos programas. Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos strateginių partnerių gynybos ir saugumo srityje, todėl šis bendradarbiavimas neabejotinai prisidės stiprinant gynybos finansų priežiūrą.
Su Valstybės kontrolės 2026 m. veiklos planu galite susipažinti čia.
About the Author
