Kazachstanas yra viena strategiškai svarbiausių Vidurinės Azijos valstybių, nuosekliai balansuojantis tarp Rusijos, Kinijos ir Vakarų, įskaitant Jungtines Valstijas, kurios turi saugumo ir ekonominių interesų šiame regione. Nors JAV bendradarbiauja su Kazachstanu karinio rengimo ir saugumo srityje, šalis išlieka artima Rusijai ir laikosi daugiakryptės užsienio politikos. Tuo pat metu Kazachstanas svarbus ir Lietuvai – tai vienas pagrindinių Lietuvos ekonominių partnerių Vidurinėje Azijoje.
Dabartiniame geopolitiniame kontekste iniciatyvos sukurti Kazachstano viceprezidento pareigybę, taip pat pereiti prie vienerių rūmų parlamento kelia klausimų: ar tai bandymas keisti politinę sistemą po tris dešimtmečius trukusio Nursultano Nazarbajevo valdymo, ar veikiau siekis sustiprinti saugumą, valdžios tęstinumą ir išvengti regionui būdingų nestabilumo bei elitų konfliktų scenarijų.
Centrinis konstitucinių ir institucinių reformų Kazachstane elementas yra vykdomosios valdžios reorganizavimas ir viceprezidento pareigybės sukūrimas.
Viceprezidento institucija yra tiesiogiai susijusi su prezidento įgaliojimais ir jo vaidmeniu politinėje sistemoje. Parlamentinėse sistemose prezidento įgaliojimai yra labiau simbolinio ir ceremoninio pobūdžio (Vokietija, Italija, Latvija), todėl viceprezidento ten nėra, nors Kipre ir Šveicarijoje jie yra. Pusiau prezidentinėse arba parlamentinėse-prezidentinėse sistemose (Prancūzija, Lenkija, Lietuva) viceprezidentas taip pat nėra reikalingas dėl ribotų prezidento įgaliojimų, bet gali būti, kaip yra Bulgarijoje. Tik prezidentinėse sistemose paprastai yra viceprezidentas. Klasikinis atvejis čia yra JAV.
Apie 150 pasaulio šalių turi prezidentus. 73 šalyse šiuo metu yra viceprezidentas ar lygiavertė pareigybė.
Pagrindinė viceprezidento funkcija yra užimti prezidento postą iki naujų prezidento rinkimų, jei prezidento postas tampa laisvas (dėl mirties, neveiksnumo, atsistatydinimo arba apkaltos ir nušalinimo nuo pareigų).
Tačiau teigti, kad viceprezidentai tarnauja tik tam, kad užimtų prezidento postą, jei jis taptų laisvas, būtų pernelyg sumenkinti šios funkcijos svarbą. Viceprezidentas ne tik stabilizuoja sistemą, užtikrindamas numatomą ir nedelsiamą perėmimą, bet ir užtikrina tam tikrą perėmimą bendroje politikos kryptyje.
Siūlomas viceprezidento pareigybės Kazachstane įsteigimas ir vykdomosios valdžios hierarchijos patikslinimas skirti institucionalizuoti tęstinumą ir įgaliojimų delegavimą. Šis žingsnis didina valdymo nuspėjamumą ir užtikrina vadovavimo tęstinumą, kartu stiprindamas vertikalią prezidento valdžios sandarą.
Įstatymų leidžiamosios valdžios reformos, įskaitant galimą perėjimą prie vienerių rūmų parlamento, pirmiausia skirtos įstatymų leidybos veiksmingumui didinti.
Paprastai dvejų rūmų parlamentai yra istorinės raidos ir federacinės sistemos rezultatas. Daugelis šalių paveldėjo dvejų rūmų parlamentus iš viduramžių atstovaujamųjų institucijų. Kai kurios šalys sukūrė dvejų rūmų parlamentus, kad atstovautų federalinėms žemėms. Kazachstanas yra palyginti jauna unitarinė valstybė. Tai reiškia, kad nėra tradicinių paskatų išlaikyti dvejų rūmų parlamentą.
Pagal Tarpparlamentinės sąjungos (Inter-Parliamentary Union, IPU) duomenis, šiuo metu pasaulyje yra 188 nacionaliniai parlamentai. 81 iš jų yra dviejų rūmų, o 107 yra vienų rūmų.
Per pastaruosius dešimtmečius vienerių rūmų parlamentai buvo sukurti Islandijoje (1991 m.), Kroatijoje (2001 m.), Norvegijoje (2009 m.), Fidžyje (2013 m.) ir Mauritanijoje (2017 m.). Be to, po 1990 metų 10 iš 15 posovietinių šalių sukūrė vienerių rūmų parlamentus. Iš septynių buvusios Jugoslavijos šalių keturios turi vienerių rūmų įstatymų leidžiamuosius organus. Bendra pastarųjų dešimtmečių tendencija yra pereiti prie vienerių rūmų parlamentų.
Pagrindiniai argumentai už perėjimą prie vienerių rūmų parlamento yra susiję su įstatymų leidybos proceso efektyvumo ir skaidrumo didinimu.
Pirma, supaprastinus parlamento struktūrą, panaikinant vienus iš rūmų, sumažėja institucinis sudėtingumas, o tai pagreitina įstatymų leidybos procesą. Tai sumažina vidaus veto ir užsitęsusių derybų tarp rūmų galimybes, padaro visą procesą efektyvesnį ir supaprastina atskaitomybės visuomenei mechanizmus.
Antra, vienerių rūmų sistema didina skaidrumą ir atsakomybės aiškumą. Kai yra tik vienas įstatymų leidžiamasis organas, būtent jis prisiima visą ir nedalomą atsakomybę už priimamus sprendimus.
Trečia, vienerių rūmų parlamente stiprinamas tiesioginis teisėtumas. Tokia sistema akcentuoja tiesiogiai tautos išrinktus atstovus, mažindama paskirtų arba netiesiogiai išrinktų elitų, kurie dažnai sudaro aukštesniuosius rūmus, vaidmenį.
Galiausiai, svarbus praktinis argumentas yra valstybės lėšų taupymas ir valdymo racionalizavimas. Dvejų rūmų išlaikymas, įskaitant jų aparatą, infrastruktūrą ir procedūras, reikalauja didelių finansinių ir administracinių išteklių. Perėjimas prie vienerių rūmų modelio leidžia sumažinti šias išlaidas.
Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas (Kassym-Jomart Tokayev) tęsia konstitucines reformas ir siūlo pertvarkyti parlamentą, išlaikant tik Žemuosius Rūmus ir pakeičiant jo pavadinimą iš „Mažilis“ (Mazhilis) į „Kurultaj“ (Kurultai).
Konstitucinių referendumų ir konsultacinių forumų, tokių kaip Kurultajus, naudojimas padeda stiprinti politinės sistemos teisėtumą.
Ypatingas dėmesys Kurultajui, kaip istoriniu požiūriu įsišaknijusiai, kultūriškai specifinei institucijai, atlieka naratyvinę funkciją. Ji sustiprina idėją, kad Kazachstano politinė evoliucija yra suvereni, savita ir nėra perimta iš kitur. Tai atitinka globalias diskusijas apie „civilizacijos įvairovę“.
Europoje veikia platūs konsultaciniai forumai, kurie leidžia visuomenės pasiūlymus perduoti už oficialių įstatymų leidžiamųjų institucijų ribų, tačiau jie paprastai yra technokratinio pobūdžio ir specializuojasi konkrečiuose sektoriuose, o ne veikia kaip platūs politinės sistemos lygmens susirinkimai.
Kai kurios praktikos Lotynų Amerikoje rodo glaudesnius funkcinius panašumus su Kazachstano Kurultajumi politinės simbolikos ir vykdomosios valdžios bei visuomenės ryšių požiūriu. Nacionaliniai dialogo forumai ar panašūs institutai tokiose šalyse kaip Bolivija, Ekvadoras, tapo plačių konsultacijų ir mobilizacijos priemonėmis, dažnai įtraukiant socialinius judėjimus ir pilietinę visuomenę į diskusijas politikos ar reformų klausimais.
2022 m. Kazachstano konstitucinės ir institucinės reformos buvo įgyvendinamos palaipsniui ir valdomos iš viršaus, vadovybė jas pristatė kaip modernizaciją be politinio režimo pasikeitimo. Reformos leido išvengti krizės ir buvo išsaugotas vykdomosios valdžios tęstinumas.
Su 2026 m. reformomis Kazachstanas, matyt, taps šalimi su dar labiau suderinta, nuspėjama ir įteisinta prezidentine sistema.
Komentaras parengtas pagal Mykolo Romerio universiteto Vadybos ir politikos mokslų instituto profesoriaus dr. Algio Krupavičiaus pasisakymus Qazaqstan TV, “Казахстанская правда” ir “Liter.kz”
About the Author
