Artėjant Valentino dienai, parduotuvių lentynose vis dažniau pasirodo širdelės formos saldainiai, sausainiai ar net traškučių pakuotės. Nors kai kuriems tokia simbolika gali pasirodyti pernelyg saldi, lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pastebi, kad dauguma pirkėjų vis tiek neatsispiria širdelės formos prekėms. Kodėl šis simbolis turi tokį stiprų poveikį? Pasak psichologės Justinos Rybakovaitės, širdelės forma daro gilesnį emocinį poveikį, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Simboliai nėra tik vaizdiniai ženklai – jie yra emocinės ir psichologinės prasmės nešėjai. Širdelės forma, būdama visuotinai atpažįstamu meilės simboliu, suaktyvina tam tikrus asociatyvius tinklus mūsų smegenyse net tada, kai kontekstas nėra romantiškas“, – aiškina psichologė Justina Rybakovaitė.
Šie psichologiniai mechanizmai atsispindi ir praktiniuose sprendimuose – prieš Valentino dieną prekybininkai pastebi pirkėjų elgsenos pokyčius, susijusius su simbolių galia. Pasak lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovo ryšiams su žiniasklaida Tito Atraškevičiaus, žmonės noriai ieško širdelės formos prekių ar simbolinių dovanų.
„Pernai Valentino dienai skirtų prekių pardavimai reikšmingai išaugo. Lyginant su pardavimais užpernai, praėjusiais metais šokolado plytelių paklausa padidėjo pustrečio karto, kitų proginių saldumynų – beveik dvigubai, o meilės dienai skirtos šventinės atributikos buvo nupirkta apie ketvirtadaliu daugiau“, – sako jis.
Pasak T. Atraškevičiaus, artėjant Valentino dienai, pirkėjai šio teminio mėnesio metu dažniau renkasi produktus, turinčius emocinį krūvį – širdelės formos saldainius, vaflius, net traškučius, taip pat raudonos spalvos akcentus, mažas, bet mielas dovanas. „Tokie gaminiai įgyja papildomos emocinės vertės – net paprastas sausainis ar saldainiai širdelės formos dėžutėje gali tapti šilta dėmesio forma“, – teigia „Maximos“ atstovas.
Širdelės simbolio atsiradimo istorijos
Širdelės forma įsitvirtino kolektyvinėje vaizduotėje gerokai anksčiau nei atsirado šiuolaikinė romantikos samprata. Nors vaizduojama širdis visai nepanaši į tikrą žmogaus organą, simbolika siekia senovės kultūras.
„Mokslininkai mano, kad širdies simbolis ir jo ryšys su meile atsirado dar senovės Graikijoje, siejant su Aristotelio darbais. Kita versija byloja, kad meilės simbolis vaizduoja gebenės lapą – Dioniso, vyndarystės ir aistros dievo, ženklą“, – pasakoja J. Rybakovaitė.
Dar viena simbolio kilmės teorija siejama su išnykusiu augalu – silfiu, kuris buvo naudojamas kaip afrodiziakas ir kontraceptikas. Silfio sėklos ir vaisiai priminė širdelę, tad manoma, kad jis tapo šios formos įkvėpimu. Net gyvūnų pasaulyje galima rasti širdelės simbolikos užuomazgų.
„Kai dvi gulbės plaukia viena prie kitos, jų galvos sudaro širdies simbolį. Galbūt todėl galvomis susilietusių šių ištikimų paukščių figūra tapo meilės ir atsidavimo simboliu“, – pastebi psichologė.
Ne tik forma – ir pojūtis
Kodėl širdelės simbolis mus taip jaudina? Pasak J. Rybakovaitės, mūsų smegenys veikia asociacijų principu – forma pažadina tam tikrus jausmus, net jei jie sąmoningai nesusiję su romantika. „Kai matome širdelės formą, savaime aktyvuojasi su ja susijusios prasmės – šiluma, priežiūra, meilė, rūpestingumas. Širdelės formą mes nesąmoningai koduojame kaip jaukią, švelnią, malonią“, – sako ji.
Psichologė taip pat pabrėžia, kad širdelės geometrinė forma savaime kelia teigiamas emocijas. Apvalūs kontūrai asocijuojasi su saugumu, šypsena, kūdikiško veido bruožais – visa tai mūsų smegenys interpretuoja kaip gerus ženklus.
Neatsitiktinai Valentino dienos laikotarpiu net visai neromantiški maisto produktai įgyja papildomo žavesio, jei tampa širdelės formos. Psichologė sako, kad tokiu atveju pasaldėja ne pats produktas, o jo prasmė. „Taip paprastas užkandis tampa miela smulkmena, kuria norisi dalintis. Mes „suvalgome“ ne tik skonį, bet ir simbolines asociacijas – dėmesį, rūpestingumą, švelnumą“, – teigia J. Rybakovaitė.
Ritualai, kurie vienija
Valentino dienos atributika traukia ne tik savo forma ar spalvomis – ji yra giliai įsišaknijęs socialinis ritualas, kuris žmonėms leidžia jaustis saugiai, priklausyti bendruomenei. „Tokia atributika sujungia tris dalykus vienu metu: socialinį ritualą, simbolinę kalbą ir labai paprastus kūniškus signalus“, – sako J. Rybakovaitė.
Net raudonos spalvos poveikis yra ne vien estetinis, anot psichologės, tyrimai rodo, kad ji fiziškai padidina pulsą, kraujospūdį, sukelia sužadinimą. Raudona spalva ne tik traukia akį, bet ir skatina veikti, įsigyti, dovanoti.
„Širdis kaip jausmų centras yra labai sena metafora, o širdelė yra supaprastintas jos paveikslas. Tokie simboliai veikia todėl, kad kalba ne tik protui, bet ir gilesniam vaizdinių sluoksniui“, – aiškina pašnekovė.
Apie prekybos tinklą „Maxima“
Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir kruopščiai atrinktas asortimentas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia arti pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 11 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.
Daugiau informacijos:
El. paštas komunikacija@maxima.lt
About the Author
