2025 m. sukčiavimo atvejų skaičius Lietuvoje augo, o sukčių pasikėsinta suma pasiekė 58,8 mln. eurų. Tuo pat metu realiai sukčiams pervestų lėšų suma išliko panaši kaip 2024 m. Tai rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (Centras) atlikta 2025 m. IV ketvirčio ir visų metų sukčiavimo atvejų analizė.
Remiantis finansų įstaigų pateiktais duomenimis, per metus užfiksuoti 15 447 sukčiavimo atvejai – 12,8 proc. daugiau nei 2024 m. Sukčių pasikėsinta suma išaugo iki 58,8 mln. eurų, kai 2024 m. ji siekė 35 mln. eurų. Tai reiškia, kad sukčiai vis dažniau taikėsi į didesnes sumas, tačiau dėl finansų įstaigų taikomų prevencinių priemonių realūs nuostoliai beveik neaugo.
Centro vadovė Eglė Lukošienė sako, kad 2025 m. išryškino esminį pokytį prevencijos srityje, tačiau pati grėsmė išlieka.
„2025 metais matome, kad vis daugiau sukčiavimo bandymų sustabdoma dar ankstyvoje stadijoje – iki pinigams pasiekiant sukčius. Tai rodo stiprėjančią finansų įstaigų prevenciją. Vis dėlto budrumo prarasti negalime – gyventojus raginame išlikti kritiškais“, – teigia E. Lukošienė.
Metų pabaigoje sukčių aktyvumas išaugo
2025 m. IV ketvirtį fiksuoti 4 542 sukčiavimo atvejai, o sukčiai siekė išvilioti 10,8 mln. eurų. Metų pabaiga tradiciškai išsiskyrė padidėjusiu aktyvumu – tam įtakos turėjo intensyvesnis vartojimas, sezoninės išpardavimo kampanijos ir šventinis laikotarpis.
Didžiausią visų atvejų dalį sudarė netikri SMS ir el. laiškai (angl. phishing) – jie sudarė apie trečdalį visų fiksuotų bandymų. Reikšmingą dalį sudarė avansiniai, investiciniai ir romantiniai sukčiavimai, o mišriai kategorijai „kiti sukčiavimai“ priskirta beveik 1,8 tūkst. atvejų. Šiai grupei priskiriami skirtingo pobūdžio sukčiavimo bandymai, kurių neįmanoma vienareikšmiškai priskirti vienai tipologijai arba kuriuose derinami keli sukčiavimo būdai vienu metu.
Finansų įstaigos per metus sustabdė beveik 40 mln. eurų
Vienas ryškiausių 2025 m. pokyčių – ženkliai sustiprėjusi prevencija. Per metus finansų įstaigos sustabdė ir neleido pasisavinti daugiau nei 38 mln. eurų, kai 2024 m. ši suma siekė apie 15 mln. eurų.
Didžiausias sustabdytų lėšų mastas fiksuotas II ir III ketvirčiais, tačiau reikšmingi rezultatai matyti visų metų eigoje. Bendra išvengta žala 2025 m. siekė 38 mln. eurų, daugiau nei du kartus viršydama 2024 m. lygį.
„Net ir pažangiausios sistemos negali apsaugoti, jei žmogus pats inicijuoja ar patvirtina apgaulingą operaciją. Dėl to gyventojų budrumas, kritinis mąstymas ir atsargumas, ypač socialiniuose tinkluose ir gaunant tariamus darbo arinvesticinius pasiūlymus, išlieka esminiu saugumo veiksniu“, – pabrėžia Centro direktorė E. Lukošienė.
Nors atakų daugėjo, reali žala neišaugo
Nepaisant augusio atvejų skaičiaus ir pasikėsinimų masto, 2025 m. realiai sukčiams pervesta suma išliko panaši kaip 2024 m. – gyventojai ir įmonės pervedė 20,5 mln. eurų, kai metais anksčiau – 20 mln. eurų.
Ši dinamika rodo, kad vis didesnė sukčiavimo atvejų dalis buvo atpažinta ir sustabdyta dar ankstyvoje stadijoje, neleidžiant jiems virsti realiais finansiniais nuostoliais.
Sukčiavimo tipai nesikeičia
Analizės duomenys rodo, kad sukčiavimo tipologijos išliko tos pačios, tačiau kito jų intensyvumas ir potenciali žala. Didžiausią finansinę riziką ir toliau kelia elektroninio pašto perėmimo, „netikro vadovo“ ir investicinės schemos, ypač juridinių asmenų atžvilgiu – tokių incidentų skaičius nėra didelis, tačiau vieno atvejo nuostoliai siekia dešimtis tūkstančių eurų.
Netikrų SMS žinučių ir el. laiškų sukčiavimo kampanijos 2025 m. pasižymėjo ryškiu cikliškumu – po laikino sumažėjimo metų viduryje fiksuoti nauji suaktyvėjimai, rodantys, kad sukčiai greitai prisitaiko prie taikomų techninių filtrų.
Prevencija veikia, bet grėsmė nedingo
E. Lukošienės vertinimu, 2025 m. tapo lūžio metais prevencijos efektyvumo prasme – nepaisant augančio pasikėsinimų masto, realūs finansiniai nuostoliai buvo sėkmingai apriboti. Vis dėlto sukčiavimas išlieka sistemine ir nuolat besikeičiančia grėsme.
„Ilgalaikis proveržis galimas tik tada, kai veikia visi trys elementai kartu – stipri finansų įstaigų prevencija, augantis gyventojų sąmoningumas ir aktyvūs teisėsaugos veiksmai, nukreipti į organizuotų sukčiavimo tinklų ardymą“, – sako Eglė Lukošienė.
About the Author
