Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų atliktame tyrime buvo pasiūlytas naujas įmonių inovatyvumo matavimo būdas, t. y. inovatyvumą matuoti pagal tai, ką įmonės pačios skelbia savo interneto svetainėse.
Kalbant apie inovacijas, dažniausiai įsivaizduojami startuoliai, mokslinės laboratorijos ar patentai. Tačiau inovacijos nėra vien aukštosios technologijos (angl. high-tech).
Mokslinėje literatūroje inovacijos apibrėžiamos kaip nauji ar patobulinti sprendimai, kurie geriau nei ankstesni tenkina visuomenės ir rinkos poreikius. Tuo tarpu inovatyvumas suprantamas kaip įmonės gebėjimas šias inovacijas paversti realia verte: geresniais produktais, efektyvesniais procesais, aukštesniu produktyvumu ir konkurencingumu.
Būtent dėl to įmonių inovatyvumo vertinimas tampa vienu iš esminių šalies ekonominės ir inovacijų politikos uždavinių. Norint, kad valstybės paramos priemonės, mokesčių paskatos ar regioninės plėtros programos veiktų, turime matyti tikslų ir savalaikį vaizdą, t. y. kurios įmonės ir sektoriai kuria inovacijas, kur inovacijos koncentruojasi, o kur jų trūksta.
Inovatyvumą matuoti sunku, duomenys dažnai vėluoja
Skaitmeninės transformacijos ir aukštos konkurencijos laikais verslas keičiasi greitai. Įmonės diegia automatizaciją, dirbtinį intelektą (DI), skaitmeninius kanalus, keičia tiekimo grandines. Tačiau tradiciniai inovatyvumo matavimo būdai dažnai nespėja sekti šių pokyčių ir tai sąlygoja šie veiksniai:
- Imties paklaidos: daug inovatyvumo tyrimų paremti apklausomis, kurios apima tik dalį įmonių, todėl rezultatai gali neatspindėti visos ekonomikos.
- Didelė kaina: apklausos ir duomenų apdorojimas reikalauja laiko, žmonių ir pinigų, todėl jos atliekamos retai.
- Periodiškumo ir vėlavimo problema: nuo apklausos pradžios iki rezultatų paskelbimo praeina daug laiko, o retas kartojimas apsunkina inovatyvumo dinamikos stebėjimą.
Rezultatas paprastas – sprendimus apie inovacijų skatinimą dažnai tenka priimti remiantis informacija, kuri yra jau pasenusi arba nepilna. Tai didina riziką matyti klaidingas tendencijas, ypač regionų ir sektorių pjūviais.
Sprendimas – inovatyvumo „termometras“
KTU mokslininkų tyrime buvo pasiūlytas naujas įmonių inovatyvumo matavimo būdas, t. y. inovatyvumą matuoti pagal tai, ką įmonės pačios skelbia savo interneto svetainėse. Jose pateikiama informacija apie naujus produktus, technologijas, tyrimus ir plėtrą, skaitmeninius sprendimus, partnerystes, sertifikatus, naujas paslaugas ar procesų modernizavimą. Tai – viešas skaitmeninis pėdsakas.
Tyrimo metu dirbtinio intelekto įrankių pagalba buvo surinkta informacija iš 32 559 Lietuvos įmonių interneto svetainių. Kadangi turinys yra nestruktūruotas, jis buvo išvalytas (pašalinti meniu, techniniai elementai), o lietuviškas tekstas standartizuotas (išverstas į anglų kalbą), kad DI modeliai galėtų jį vienodai interpretuoti.
Toliau iš teksto buvo ištraukiami inovatyvumui būdingi žodžiai ir frazės (pvz., susiję su MTEP, patentais, skaitmenizacija, DI, prototipavimu, proveržio sprendimais ir pan.).
Galiausiai DI modeliai įvertino kiekvienos įmonės inovatyvumą ir suteikė balą nuo 0 iki 100. Tokiu būdu suskaičiavus atskirų įmonių inovatyvumo indeksą, galima matyti bendrą vaizdą, kaip inovatyvumas pasiskirsto Lietuvos regionuose, skirtinguose sektoriuose.
Ką atskleidė vertinimas?
Įmonių inovatyvumo vertinimo duomenys daug optimizmo nesuteikia: Lietuvos įmonių inovatyvumo lygis yra žemiau vidutinio lygio.
Bendras šalies inovatyvumo indeksas siekia 35 balus iš 100. Beveik 38,6 % įmonių gavo 0 balų, t. y. jų interneto svetainių turinyje nepavyko aptikti jokių inovatyvumo signalų. Kita įdomi detalė: aukščiausi indeksai buvo arti 95 balų, bet tokie atvejai reti. Tai leidžia daryti išvadą, kad didelė įmonių dalis telkiasi žemesniame ar vidutiniame inovatyvumo vertinimo diapazone, o labai inovatyvios ir aiškiai tai komunikuojančios įmonės yra išimtis.
Regioniniu pjūviu inovatyvumo indeksas svyruoja maždaug nuo 30 iki 37. Pirmauja du didžiausi ekonominiai centrai – Vilniaus (37 balai) ir Kauno (34,5 balo) regionai.
Tai pateisinama tuo, kad didmiesčiuose daugiau universitetų, technologinių įmonių, investicijų ir partnerystės ekosistemų, lengviau pritraukti talentus. Prasčiausiai vertinami Marijampolės (30 balų) ir Telšių (31,5 balų) regionai. 1 pav. pateikia regionų inovatyvumą pagal apskaičiuotą inovatyvumo indeksą.
1 pav. Regionų inovatyvumas
Kad inovatyvumą būtų galima analizuoti sektorių pjūviu, kiekviena įmonė buvo priskirta ekonominės veiklos sektoriui pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (NACE). Sektorių analizė apėmė 19 ekonominių veiklų.
Tyrime sektoriaus inovatyvumas buvo vertinamas skaičiuojant visų to sektoriaus įmonių balų vidurkį. Kitaip tariant, sektoriaus indeksas parodė, koks yra inovatyvumo lygis tame sektoriuje pagal įmonių viešą skaitmeninį pėdsaką.
Lietuvos sektorių inovatyvumo palyginimas parodė kiek netikėtą rezultatą: inovatyviausi ne vien tie sektoriai, kuriuos intuityviai laikome inovatyviais. Pagal apskaičiuotą inovatyvumo indeksą aukščiausiai buvo įvertintas elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (NACE D) sektorius (51,8 balo), informacijos ir ryšių (NACE J) sektorius (50,2 balo), viešojo administravimo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo (NACE O) sektorius (49,3 balo).
Tuo tarpu mažiausiai inovatyvūs yra apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos (NACE I) (22,5 balo), transportas ir sandėliavimas (NACE H) (23,3 balo) bei kasyba (NACE B) (25,3 balo).
Kodėl energetika ar viešasis sektorius gali būti inovatyvūs? Tai paaiškinama tuo, kad inovacijos čia dažnai reiškiasi per skaitmeninių sistemų diegimą, procesų automatizavimą ir optimizavimą, duomenų analitiką, kibernetinį saugumą. Ir svarbiausia, šios inovacijos palieka aiškų skaitmeninį pėdsaką viešojoje erdvėje. Sektorių inovatyvumo vertinimas pagal inovatyvumo indeksą pateiktas 2 paveiksle.
2 pav. Sektorių inovatyvumas
Ką inovatyvumas duoda ekonomikai ir žmonėms?
Tyrimo metu buvo nustatytas ir inovatyvumo poveikis regiono ar sektoriaus makroekonominiams rodikliams.
Regioniniu lygmeniu tyrimas parodė aiškų dėsningumą: kuo regionas inovatyvesnis, tuo jo makroekonominiai rodikliai geresni. 1 balo padidėjimas inovatyvumo indekse siejamas su 0,05 % didesniu BVP vienam gyventojui, 0,27 % didesne bendrąja pridėtine verte, 0,17 % didesnėmis tiesioginėmis užsienio investicijomis (TUI) vienam gyventojui bei 36 eurais didesniu vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu.
Kitaip tariant, didesnis inovatyvumas veikia kaip regiono ekonomikos magnetas, kuris reiškia mažesnį nedarbą, geresnes ir stabilesnes darbo vietas, aiškesnes karjeros perspektyvas, didesnį verslų atsparumą. Tokiuose regionuose mažėja migracijos rodikliai, nes žmonės turi daugiau priežasčių likti.
Sektoriniu lygmeniu 1 balo augimas sektoriaus inovatyvumo indekse siejamas su maždaug 0,02 % didesniu vidutiniu darbo užmokesčiu. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti nedidelis poveikis, tačiau čia veikia kaupimosi efektas: inovacijos dažnai didina našumą mažais žingsniais (procesų automatizavimas, skaitmenizavimas, geresni produktai, greitesni sprendimai), kurie ilgainiui akumuliuoja esminius sektoriaus pokyčius.
Greitesnė pagalba politikos sprendimams
Tyrimo rezultatai suteikia galimybę beveik realiuoju laiku stebėti įmonių inovatyvumo lygį regionų ar sektorių atžvilgiu. Ne tik kartą per metus (ar dar rečiau) pasižiūrėti „kas laimėjo“, bet stebėti dinamiką: kur inovacijos įsibėgėja, kur formuojasi inovacinės atskirties zonos, o kur užsikuria nauji inovacijų augimo židiniai.
Ir svarbiausia, tai leidžia reaguoti laiku, kai problema dar tik formuojasi, o ne tada, kai ji jau virtusi struktūrine atskirtimi. Inovatyvumo vertinimas gali tapti papildomu signalu investuotojams apie regiono ar sektoriaus gyvybingumą: ar ten vyksta modernizacija, ar yra augimo ekosistema, ar rinka juda į aukštesnės pridėtinės vertės segmentus.
Inovatyvumo indeksas gali veikti kaip greitas filtras ar ankstyvas indikatorius. Tai galėtų lemti, kad ekonominės ir inovacijų politikos priemonės galėtų būti taikomos tiksliau, o jų poveikis stebimas dažniau.
Tyrimą atliko KTU Ekonomikos transformacijos tyrimų centro mokslininkų grupė, kuriai priklauso prof. dr. Vaida Pilinkienė, prof. dr. Alina Stundžienė, prof. dr. Mantas Vilkas, doc. dr. Andrius Grybauskas ir dr. Mantas Lukauskas.
Straipsnis parengtas įgyvendinant mokslo projektą „Dirbtiniu intelektu grįstas įmonių inovatyvumo vertinimas skaitmeninės transformacijos kontekste“ (Projekto nr. S-MIP-23-54), finansuojamą pagal Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT) remiamą veiklos kryptį „Mokslininkų grupių projektai“.
About the Author
