Įsigaliojus II pensijų pakopos pokyčiams, jau fiksuojami pirmieji atvejai, kai sukčiai pasinaudojo situacija ir išviliojo gyventojų pinigus. Daiva Uosytė, SEB banko prevencijos departamento vadovė, analizuodama atvejį sako, kad ši sukčiavimo schema nėra nauja ar išskirtinė – sukčiai kaip ir anksčiau aktyviai ieško žmonių, turinčių didesnę pinigų sumą sąskaitose.
Pirmoji SEB bankui žinoma sukčių auka – dėl ligos lėšas iš II pakopos pensijų fondo atsiėmęs vyresnio amžiaus asmuo. Praėjus kuriam laikui po lėšų atsiėmimo, su juo susisiekė rusiškai kalbantys asmenys, prisistatę telekomunikacijų bendrovės atstovais ir informavę apie tariamai besibaigiančią sutartį. Netrukus pokalbį perėmė asmenys, prisistatę banko darbuotojais, o vėliau – ir teisėsaugos pareigūnais.
„Pokalbiai vyko nuolat, žmogui buvo daromas stiprus psichologinis spaudimas, raginama nepadėti ragelio ir „padėti vykstančiame tyrime“, aiškinant, kad jo sąskaita esą tapo nusikalstamos veiklos taikiniu. Tokiu būdu sukčiai įtikino žmogų išgryninti dalį lėšų, o kitą dalį pervesti į nežinomo asmens sąskaitą. Grynuosius pinigus jis perdavė gyvai atvykusiems asmenims, apsimetusiems pareigūnais. Taip gyventojas sukčiams atidavė keliolika tūkstančių eurų“, – sako D. Uosytė.
To paties sukčiavimo metu taip pat nukentėjo garbingo amžiaus gyventoja, kuri tapo vadinamuoju „pinigų mulu“. Su ja susisiekė telekomunikacijų bendrovės atstovais prisistatę asmenys ir informavo apie neva neteisingai sudarytą paslaugų teikimo sutartį, kurią „būtina“ nutraukti, o tam reikia prisijungti prie interneto banko. Į jos sąskaitą buvo pervestos lėšos iš pirmosios aukos sąskaitos. Netrukus su ja susisiekė sukčiai, prisistatę policijos pareigūnais ir informavo apie tariamai neteisėtą pinigų kilmę. Moteris buvo gąsdinama galima atsakomybe dėl pinigų plovimo ir įtikinta, kad vienintelis būdas „išspręsti situaciją“ – kuo skubiau išgryninti gautas lėšas. Paklususi nurodymams, ji pinigus perdavė nepažįstamiems asmenims, kurie prisistatė tyrimą vykdančiais pareigūnais.
Anot SEB banko atstovės, šios schemos nėra naujos ar išskirtinės. Sukčiai taiko senus metodus ir pataikę į žmones, kurie turi lėšų, naudoja bet kokią patikimą priežastį jas išvilioti.
Kaip neįkliūti į sukčių pinkles
- Nei bankai, nei policija, nei kitos institucijos niekada neprašo gryninti pinigų, atlikti pavedimų ar „padėti tyrimui“ perduodant / pervedant lėšas kitiems asmenims.
- Pensijų fondų lėšos išmokamos tik į asmeninę kliento sąskaitą, o visi prašymai teikiami tik tiesiogiai pensijų kaupimo bendrovei, ne per tarpininkus ar „konsultantus“.
- Gavus skambutį, kuriame skubinama, gąsdinama ar draudžiama padėti ragelį, pokalbį būtina nutraukti ir patiems susisiekti su policija, savo banku ir artimaisiais.
- Jei į sąskaitą netikėtai pervedamos lėšos, kurių nelaukėte, jokiu būdu jų negryninti ir neperduoti kitiems asmenims – tai gali reikšti bandymą įtraukti į sukčiavimo schemą.
- Apie įtartinus atvejus visada kuo greičiau praneškite bankui ir policijai. Budrumas ir paprasta taisyklė „neveikti skubant ir nepasitikėti skambučiais“ išlieka veiksmingiausia apsauga nuo sukčių.
About the Author
