Galvos skausmas, nemiga, skrandžio problemos, nuolatinė įtampa – simptomai, kuriuos dažnas bando gydyti vaistais ar papildais. Tačiau kartais jų priežastis slypi ne kūne, o emocijose. Kaip atpažinti, kad negalavimus sukelia nerimas, ir kada savipagalbos jau nebeužtenka?
Psichologas Mykolas Kriščiūnas sako, kad nerimas – tai natūrali emocinė būsena, dažnai pasireiškianti kaip įtampa, susirūpinimas ar laukimo jausmas dėl to, kas dar tik gali įvykti.
„Svarbu suprasti, kad nerimas – ne tas pats, kas baimė. Baimė įprastai turi konkretų objektą – pavyzdžiui, pavojų šią akimirką. O nerimas dažniausiai kyla iš vidinės nuojautos, kad kažkas gali nutikti ateityje – ir kartais net neturi aiškios priežasties“, – aiškina psichologas.
Pasak jo, nerimas nėra savaime nei geras, nei blogas – viskas priklauso nuo to, kaip žmogus su juo tvarkosi: „Nerimas gali motyvuoti susikaupti ar atsakingiau ruoštis iššūkiams, bet jei tampa nuolatiniu ir trikdo kasdienybę – tai ženklas, kad reikėtų ieškoti pagalbos.
Psichologas pabrėžia, kad nerimas pasireiškia ne tik mintyse, bet ir kūne: dažnesniu pulsu, paviršutinišku kvėpavimu, nemiga, virškinimo sutrikimais, o kartais ir ilgalaikiais negalavimais, kurių nepaaiškina jokie tyrimai. Taip pat – mintimis, kurios neleidžia nurimti: „o kas, jeigu…“, elgesio pasikeitimais, vengimu, atsitraukimu nuo žmonių.
„Pagalbos ieškoti niekada nėra per anksti. Net jei nerimas dar nepasiekė krizės lygio, jį suprasti ir mokytis su juo gyventi verta kuo anksčiau“, – pabrėžia M. Kriščiūnas.
Kaip atpažinti ir suvaldyti nerimą?
M. Kriščiūnas sako, kad vienas pirmųjų žingsnių suvaldant nerimą – grįžimas į kūną: „Kai kyla nerimas, pabandykite nukreipti dėmesį nuo minčių į pojūčius – suskaičiuokite įkvėpimus, palieskite paviršius, įžeminkite save penkiais pojūčiais. Tai gali padėti nuraminti centrinę nervų sistemą.
Psichologas taip pat rekomenduoja peržiūrėti savo informacinį lauką: „Daugelis net nepastebi, kiek daug nerimo kelia nuolatinis naujienų srautas, socialiniai tinklai. Rekomenduočiau sąmoningai riboti laiką su ekranais, ypač prieš miegą.
Ilgalaikė strategija – gyvenimo būdo peržiūra. Pasak M. Kriščiūno, svarbu į savo rutiną įtraukti ne tik sportą ar miegą, bet ir laiką veikloms, kurios padeda jaustis saugiai: bendravimui su artimaisiais, buvimui gamtoje, kūrybinei raiškai. Net paprastas pasivaikščiojimas be telefono gali turėti terapinį poveikį.
„Užuot kovoję su nerimu, paklauskite jo: „Nuo ko tu mane bandai apsaugoti?“. Dažnai tai atveria kelią į gilesnį savęs pažinimą. Kai kyla nerimas, įvardinkite jį. Pavyzdžiui, „dabar jaučiu nerimą dėl darbo pokalbio“. Vien tai, kad pripažįstame jausmą, gali sumažinti jo intensyvumą“, – pataria psichologas.
Fiziniai ženklai – emocinės priežastys
Stresas – viena dažniausių šiuolaikinių negalavimų priežasčių, tačiau jo pasekmės dažnai pasireiškia per kūną. Socialinę iniciatyvą „Tylus rūpestis“ įgyvendinančios „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė pastebi, kad žmonės vis dažniau į vaistinę užsuka dėl fizinių simptomų – galvos skausmų, virškinimo problemų ar nemigos – nors patys jų iš pradžių net nesiejantys su emocine būsena.
„Dažniausiai žmonės pasakoja, kad vartojo vaistus rūgštingumui mažinti ar nuo galvos skausmo, bet jie nepadeda. Kai kurie net pastebi, kad nutraukus vaistų vartojimą savijauta dar labiau pablogėja – nors jokie tyrimai nerodo rimtų fizinių ligų. Tuomet būtina atkreipti dėmesį, ar šie simptomai negali būti streso ar nerimo išraiška“, – teigia vaistininkė ir priduria, kad būtent todėl iniciatyvos dėmesio centre – nerimas.
Vaistininkės teigimu, dažni fiziniai streso ženklai – raumenų įtampa, prakaitavimas, drebulys, burnos džiūvimas, odos problemos (egzema, dermatitas, psoriazė), plaukų slinkimas, net padidėjęs kraujospūdis ar širdies plakimas. Tokiu atveju svarbu ieškoti ne tik greito sprendimo, bet ir suprasti gilumines priežastis.
Tendencijos rodo, kad vis daugiau žmonių linkę rinktis natūralesnius metodus – papildus, arbatas ar eterinius aliejus.
„Daugelis ieško holistinio požiūrio: ne tik kuo greičiau numalšinti simptomus, bet ir stiprinti atsparumą. Tie, kurie renkasi papildus, dažnai juos vartoja periodiškai, derina skirtingus preparatus pagal individualius poreikius“, – pastebi L. Vanagaitė.
Griebiasi natūralių priemonių
Tarp dažniausiai pasitelkiamų natūralių preparatų – adaptogenai, tokie kaip ašvaganda ar rausvoji rodiolė. Jie padeda reguliuoti kortizolio – pagrindinio streso hormono – kiekį ir stiprinti psichologinį atsparumą. Magnis, ypač kartu su vitaminu B6, padeda mažinti įtampą ir gerina nervų sistemos veiklą. Omega-3 riebalų rūgštys svarbios nuotaikos stabilumui ir pažinimo funkcijoms.
Anot „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės, iš augalinių priemonių dažniausiai pasirenkami valerijonas, melisa, ramunė, levanda ir sukatžolė. Šie augalai švelniai ramina, gerina miego kokybę, mažina įtampą ir fizinius streso padarinius. Vis dėlto ji įspėja – net natūralios medžiagos gali sąveikauti su vartojamais vaistais ar netikti esant tam tikriems sveikatos sutrikimams.
„Ypač svarbu pasitarti su gydytoju ar vaistininku, jei turite kepenų ar skydliaukės ligų, laukiatės ar žindote. Kai kurios medžiagos, pavyzdžiui, jonažolė ar ašvaganda, gali keisti kai kurių vaistų poveikį – todėl būtina išsiaiškinti individualiai“, – akcentuoja L. Vanagaitė.
Pasak jos, net ir pasirinkus papildus ar arbatų mišinius, svarbu nepamiršti pagrindo. Visų pirma rekomenduojama pradėti nuo mitybos gerinimo – praturtinti racioną skaidulomis, fermentuotu maistu, gerti daugiau vandens. Tai padeda sukurti tinkamas sąlygas organizmui atsistatyti, o kitos priemonės veikia efektyviau.
„Žmonės kalba apie ilgalaikį stresą, nemigą, nuovargį. Ne kartą teko pasiūlyti pagalvoti, ar šie simptomai iš tiesų kyla, pavyzdžiui, dėl sutrikusios skrandžio veiklos – o gal verčiau reikėtų ieškoti būdų, kaip suvaldyti stresą“, – užbaigia L. Vanagaitė.
About the Author
