Pastaraisiais metais sparčiai augę vadovų atlyginimai Baltijos šalyse pernai augo santūriau. Nors duomenys rodo, kad vadovų atlyginimų augimas 2025–aisiais buvo lėtesnis nei metais anksčiau, vidutinis augimas viršijo 5 proc. ribą, atskleidžia „Figure Baltic Advisory“ atliktas aukščiausio lygio vadovų atlygių tyrimas Baltijos šalyse.
Remiantis tyrimu, Lietuvoje veiklą vykdančių įmonių generalinių direktorių ir kitų aukščiausio lygio vadovų mėnesinis bazinis atlyginimas vidutiniškai augo 5,5 proc., kai metais anksčiau siekė 6,8 proc. Bendras metinis atlygis per praėjusius metus padidėjo 8,5 proc. Anot darbo rinkos tyrimų ir konsultacijų agentūros „Figure Baltic Advisory“ vyriausiojo konsultanto Povilo Blusiaus, atlygio pokyčius labiausiai nulėmė kelios priežastys.
„Organizacijos pelno pokyčiai, individualūs veiklos rezultatai, atsakomybių ir darbo pobūdžio pasikeitimai – pagrindinės priežastys, dėl ko buvo peržiūrėti įmonių vadovų atlyginimai. Įdomu pastebėti, jog tarp mažiausiai turėjusių įtakos užmokesčio pokyčiams veiksnių rikiavosi ekonominė situacija bei infliacija. Tai reikštų, kad ne plataus masto ekonominiai ar socialiniai, bet vidiniai veiksniai labiausiai koreguoja vadovų atlygius“, – teigia P. Blusius.
Ekspertas papildo, kad 2025 m. augo ir kitų vadovųatlygiai: mėnesinis bazinis atlyginimas finansų, gamybos ir kitiems vadovams, taip pat valdybų nariams vidutiniškai paaugo 5,6 proc. Tačiau jų bendras metinis atlygis didėjo konservatyviau nei generalinių direktorių – 6,1 proc.
„Skirtingai nei generalinių direktorių, kitų vadovų ir valdybos narių darbo užmokesčius koregavo labiau asmeninės priežastys: individualūs rezultatai, darbo ir atsakomybių pokyčiai, taip pat informacija apie aukščiausių vadovų atlyginimų lygius. Įdomu tai, kad beveik 4 iš 10 organizacijų atlygio didinimus nulėmė noras išlaikyti dabartinius vadovus įmonėse“, – komentuoja P. Blusius.
2025 m. „Figure Baltic Advisory“ atliktame tyrime analizuoti 400 aukščiausio lygio vadovų (direktorių, finansų, gamybos, kitų vadovų, valdybų narių) atlyginimų duomenys. Informacija surinkta iš beveik 300 Lietuvoje veiklą vykdančių bendrovių, atstovaujančių tokius sektorius kaip gamyba, prekyba, IT, finansai, paslaugos ir kita.
Atlyginimai augo ne visiems
Atliktas tyrimas atskleidžia, jog atlygiai didėjo ne visiems vadovams: mėnesinis bazinis ir bendras metinis atlygiai atitinkamai augo tik 59 proc. ir 58 proc. generalinių direktorių. Kiek didesnis skaičius kitų vadovų ir valdybos narių praėjusiais metais sulaukė atlygio pokyčių: mėnesinis bazinis atlyginimas didėjo 62 proc. vadovų, o bendras metinis – 68 proc. Tačiau tiek vienos, tiek kitos aukščiausio lygio vadovų grupės atžvilgiu procentai atspindi žemiausią augimo lygį imtimi nuo 2019–2020 m.
„Matome, kad ne aukščiausio, bet kitų lygių vadovai gali tikėtis palankesnių atlygio pokyčių. Turimais duomenimis, 79 proc. organizacijų kasmet peržiūri valdybų narių atlygius, o valdybų pirmininkų atlygius peržiūri 61 proc. įmonių. Atitinkamai geriau atrodo ir bazinio mėnesinio atlyginimo pokyčių dažnumas: net 86 proc. organizacijų valdybų narių atlygius peržiūrėjo 2025 m., kai valdybų pirmininkų – 74 proc. Likęs ketvirtadalis (26 proc.) bendrovių aukščiausio lygio vadovų atlygius peržiūrėjo 2024 m. ar dar seniau“, – teigia darbo rinkos ekspertas.
Išskirtinė nauda – automobilis
Be didesnių atlyginimų, aukščiausio lygio vadovams skiriamos ir įvairios papildomos naudos. Pastebima, kad 4 iš 10 organizacijų vadovų papildomų naudų paketai skiriasi nuo tenkančių eiliniams darbuotojams.
Vertindamas atlikto tyrimo duomenis P. Blusius pastebi, kad itin išsiskiria transporto priemonių skyrimo tvarka: 86 proc. įmonių automobilius skiria vadovams, bet ne darbuotojams. Be to, beveik kas trečioje įmonėje (29 proc.) skiriasi vadovams ir darbuotojams tenkantys sveikatos draudimo paketai bei išeitinių išmokų skyrimo tvarka.
„Didesnė tiek asmeninė, tiek ir organizacinė atsakomybė, priimamų sprendimų svarba yra vienos pagrindinių priežasčių, kodėl bendrovės skiria visiškai kitokias naudas vadovams. Tačiau neramina, kad nors aukščiausiems vadovams suteikiamas didesnis atostogų dienų skaičius, vidutiniškai – iki 30 dienų, daugiau nei kas trečioje įmonėje atostogų panaudojama mažiau“, – teigia konsultantas.
Tyrime taip pat nurodoma, kad aukščiausio lygio vadovams dažniausiai skiriami nelaimingų atsitikimų (71 proc.) ir papildomas sveikatos (65 proc.) draudimai. Tačiau tik kas ketvirta organizacija savo vadovus skatina įmokomis į III pakopos pensijų fondus.
Augimo prognozės – kur kas kuklesnės
Darbo rinkos ekspertas pastebi, kad aukščiausio lygio vadovų atlygiai augs ir šiais metais. Vis dėlto, augimas bus kur kas nuosaikesnis ir įprastas daugiametėms tendencijoms.
Prognozuojama, kad 2026 m. aukščiausio lygio vadovų gaunamas mėnesinis bazinis atlyginimas augs 3 proc., o bendras metinis atlygis – 2,2 proc. Gerokai didesnį augimą turėtų pajusti kitų lygių vadovai: jų atlygiai atitinkamai didės 5,8 proc. ir 6 proc.
„Jei pastaruosius metus abiejų grupių vadovų atlygiai augo koja kojon, tai šiais metais, tikėtina, išvysime ryškesnius skirtumus. 2026-aisiais neturėtume susidurti su rimtesniais ekonominiais ar kitais pokyčiais. Todėl prognozuojami atlygių pokyčiai bus artimi įprastoms prognozėms, siekiančioms apie 3–4 proc.“, – sako „Figure Baltic Advisory“ vykdantysis konsultantas P. Blusius.
About the Author
