Komentaro autorius Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas
Šiemet matysime daug ekonominių, teisinių ir geopolitinių sprendimų, kurie lems ekonomikos pokyčius per artimiausią dešimtmetį. JAV ekonomika ir šiemet turėtų augti sparčiau negu euro zonos. JAV ūkio plėtrą skatina investicijos į dirbtinio intelekto infrastruktūrą, Europos – investicijos į gynybą ir infrastruktūrą. Trijų Baltijos šalių BVP šiemet turėtų augti sparčiau negu pernai. Lietuvoje augimą skatins ne tik vienkartinis vartojimo šuolis, bet ir didėsiančios investicijos. Daugiau nerimo dėl pramonės ir žemės ūkio sektorių rezultatų šiais metais. Būsto rinkoje ir aktyvumas, ir kainų augimas išliks istoriškai stiprūs. Išsamias SEB grupės ekonomistų įžvalgas skaitykite antradienį leidiniuose „Nordic Outlook“ ir „Lietuvos ekonomikos apžvalga“.
„Nordic Outlook“ čia, „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ 93-as numeris – čia.
Prielaidų dėl pasitraukimo iš II pakopos pensijų fondų masto nekeičiame
Prognozuojame, kad praėjusiais metais realusis Lietuvos BVP pokytis siekė 2,6 proc., arba 0,1 proc. punkto daugiau, negu tikėjomės per paskutinį prognozių atnaujinimą 2025 m. lapkritį. 2026 ir 2027 metų BVP prognozių nekeičiame. Manome, kad šalies Lietuvos ekonomika šiemet augs 3,2 proc., o 2027 m. – tik 2,1 procento. Šiemet ekonomikai didžiausią įtaką darys vienkartinis namų ūkių išlaidų šuolis prekėms ir paslaugoms, t. y. padidės pasitraukusiųjų iš II pakopos pensijų fondų vartojimas.
Nekeičiame prielaidos, kad nuo rugpjūčio II pakopos pensijų fondai neteks 35 proc. turto. Manome, kad kas norės išleisti atsiimsimas sumas, tą padarys šiemet. Tikėtina, kad 60 proc. atsiimtų lėšų kaupimą nutraukę asmenys išleis vartojimui. Pagal dabartinį pensijų fondų turtą tai maždaug 1,4 mlrd. eurų vartojimo injekcija. Kitą kartą ekonomikos prognozes atnaujinsime gegužės pradžioje, kai jau žinosime pirmos atsiėmimų bangos rezultatus, tada, atsižvelgdami į juos, pakeisime šiandienos prielaidas.
Infliacija šiemet išliks panaši kaip ir pernai
2026 metų pradžia šalta ir speiguota; akivaizdu, kad gyventojų šildymo išlaidos bus gerokai didesnės negu pernai. Įdomu bus pamatyti, kokią įtaką jos padarys vartotojų lūkesčiams vasarį, kai reikės apmokėti sąskaitas. Šaltas sausis ne staigmena – jis tik primena, kad gyventojai turi būti pasiruošę galimiems išlaidų svyravimams. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos vartotojų lūkesčiai išliko istoriškai aukšti – Europos Sąjungoje antroje vietoje pagal dydį. Manome, kad šių metų pabaigoje vartotojų lūkesčiai bus prastesni: dalis gyventojų jau bus išleidę iš pensijų fondų atsiimtus pinigus ir atsargiau vertins savo finansinės padėties ateitį.
Nekeičiame prielaidų, kad Lietuvoje infliacija šiemet bus labai panaši kaip pernai. Tikimės, kad 2026 metais vidutinė metinė infliacija pagal suderintą kainų indeksą bus 3,3 proc., o 2027 m. mažės iki 3 procentų. Pernai infliacija siekė 3,4 procento. Šiemet dėl pingančių kai kurių žemės ūkio produktų (pavyzdžiui: žaliavinio pieno, kiaulienos, kakavos pupelių) turėtų sumažėti maisto produktų kainų infliacija. Energetikos, alkoholio ir tabako produktų infliacijai teigiamą įtaką darys vėl padidėję akcizai. Paslaugų infliacija turėtų būti tik minimaliai mažesnė. Darbo jėgos sąnaudos šiemet didės truputį lėčiau, bet paslaugų paklausa išliks didelė ir labai netrukdys kelti kainų.
Darbo užmokestis turėtų augti lėčiau Prognozuojame, kad artimiausiais metais vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius augs lėčiau negu pernai. Šiemet tikimės 7,7 proc., o 2027 m. dar 7 proc. didesnio vidutinio darbo užmokesčio. Kaip ir pernai lėčiausiai algos augs IT ir finansų bei draudimo sektoriuose. Sparčiausiai didės tuose sektoriuose, kur yra daugiau darbuotojų, gaunančių minimalią mėnesio algą (ji šiemet vėl paaugo 12 proc.) – apgyvendinimo ir maitinimo, administravimo ir aptarnavimo srityje, statybų, transporto sektoriuose. Valstybės sektoriuje atlyginimai turėtų augti truputį lėčiau negu privačiame sektoriuje. Realus darbo užmokestis šiemet didės kukliau negu pernai.
Praėjusiais metais būsto rinkos aktyvumo ir būsto kainų šuolis viršijo prognozę. Būsto sandorių skaičius buvo antras pagal dydį per pastarąjį dvidešimtmetį, o būsto kainos šuolis peršoko dešimties procentų kartelę. Pirmą ketvirtį vis dar jausime FOMO efektą – skubą greičiau įsigyti būstą, kol į rinką dar neatėjo iš pensijų fondų pasitraukusių asmenų pinigai ir kol neįsigaliojo Atsakingojo skolinimosi nuostatai, apsunkinsiantys investicijai perkamo būsto finansavimą. Būstas brangsta labiau, negu auga namų ūkių pajamos, būsto paskolų palūkanos nemažėja ir būsto įperkamumo rodikliai pradėjo prastėti. Tikėtina, kad šiemet sandorių skaičius dar gali būti didesnis negu pernai, tačiau kitąmet parduodamų būstų skaičius turėtų mažėti. Taip pat gali atsitikti ir su būsto kainomis – šiemet jos veikiausiai didės labiau negu gyventojų pajamos, bet 2027 m. jėgų augimui gali ir nebelikti.
Investicijų mūsų šalyje vėl daugėja Sumažėjus palūkanų normoms, didėjus ES investicijoms ir daugiau investuojant į šalies infrastruktūrą, Lietuvoje praėjusiais metais atsigavo investicijos ir tai suteikė teigiamą postūmį šalies ekonomikai. Pernai ypač augo investicijos į transporto priemones, mašinas ir įrenginius. Šiemet investicijos turėtų augti dar sparčiau. Didelę įtaką darys ir investicijos į krašto apsaugos infrastruktūrą. Vien dėl pasirašytų Rūdninkų miestelio antrojo etapo statybų darbų šiemet ir kitąmet statybos darbų apimtis didės bent po 300 mln. eurų. Tai pat šiemet svarbią įtaką darys ir planuojamos dar didesnės negu pernai ES investicijos.
Praėjusiais metais prasčiausiai sekėsi prekių eksportuotojams. Silpniausias buvo trečias ketvirtis, tačiau paskutinį metų ketvirtį irgi sudėtinga vertinti kaip neblogą. Prekių eksporto rodikliai į JAV metų pabaigoje dar suprastėjo. 2025 m. rudenį metinis lietuviškos kilmės prekių į JAV nuosmukis sudarė 27 procentus. Konkurencija su Azijos šalių gamintojais ES rinkoje taip pat nemažėja. Euras toliau brangsta pagrindinių prekybos partnerių valiutų atžvilgiu. Tiesa, prognozuojame, kad šiemet prekių eksportas visgi turėtų augti dėl spartesnio ekonomikos augimo mūsų pagrindinėse eksporto rinkose.
Paslaugų eksportas pernai atrodė kur kas geriau – per praėjusių metų tris mėnesius jis ūgtelėjo 9,1 proc., arba labiausiai Baltijos šalyse. IT ir ryšių sektoriaus sukurta bendra pridėtinė vertė pernai didėjo truputį lėčiau negu ankstesniais metais, bet prie ekonomikos augimo prisidėjo truputį daugiau negu 0,4 proc. BVP. Darbuotojų skaičius šiame sektoriuje nebeauga ir vargu, ar tie pokyčiai šiemet keisis darbuotojų naudai. Praėjusių metų antra pusė buvo sėkmingesnė transporto sektoriaus bendrovėms. Tą rodo ir atsigavęs krovininių transporto priemonių vairuotojų skaičius Lietuvoje – lapkritį jis buvo rekordinis.
Stabilaus JAV ir euro zonos ekonomikos augimo prognozės
SEB ekonomistai nepakeitė euro zonos BVP augimo prognozių. Toliau tikimasi, kad šiemet euro zonos ūkio plėtra sieks 1,2 proc., kitąmet – 1,4 procento. Praėjusiais metais euro zonos ekonomika veikiausiai augo 1,4 procento. Nors augimas ir neišsiskiria iš kitų regionų, bet tai nėra prastas rezultatas, įvertinus geopolitinius, demografinius ir kitus vykstančius struktūrinius pokyčius. Beje, toliau išlieka dideli skirtumai tarp ekonomikos pokyčių skirtingose euro zonos valstybėse. Infliacija euro zonoje sugrįžo prie Europos Centrinio Banko (ECB) tikslinio 2 proc. lygio. Manome, kad šiemet kainos euro zonoje augs tik 1,6 proc., o kitąmet 1,7 procento. Tačiau išlaikome ankstesnę prognozę, kad ECB bazinių palūkanų normų iki 2027 metų pabaigos nekeis.
JAV 2026 metų BVP augimo prognozė pagerinta nuo 1,9 iki 2,3 procento. Kitų metų 2 proc. BVP augimo prognozė liko nepakeista. Praėjusiais metais nustebino pakankamai greitai augęs namų ūkių vartojimas. Teigiamą įtaką pernai ekonomikos plėtrai darė ir sparčiai didėjusios investicijos, ypač susijusios su duomenų centrų statyba. Prognozuojame, kad šiemet investicijos ir namų ūkių vartojimas augs truputį lėčiau, bet sparčiau turėtų padidėti eksportas. Prekių importas po augimo praėjusiais metais šiemet turėtų mažėti. Infliacija JAV 2026 metais turėtų būti 2,4 proc., arba 2,7 proc. mažesnė negu pernai. Tiesa, tai vis spartesnis augimas negu Centrinio Banko siekiamybė. Prognozuojame, kad nedarbo lygis JAV dar truputį padidės. Tokie pokyčiai veikiausiai lems, kad JAV federalinio rezervo sistema (FED) šiemet palūkanų normas mažins dar tris kartus ir metų pabaigoje jos sieks 2,75–3 procentus. Euras JAV dolerio atžvilgiu šių metų pabaigoje turėtų būti šiek tiek stipresnis ir siekti apie 1,19 JAV dolerio.
About the Author
