Praėjusių metų pabaigoje Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose atlikta išskirtinė ir iki šiol analogų neturėjusi procedūra. Pirmą kartą hibridinė širdies intervencija sėkmingai atlikta pačiam mažiausiam pacientui – neišnešiotas naujagimis operacijos metu svėrė vos 1160 gramų.
Vos gyvenimą pradėjusiam naujagimiui buvo diagnozuotos sudėtingos įgimtos širdies ir kraujagyslių ydos – atviras arterinis latakas ir aortos susiaurėjimas (koarktacija). Dėl šių patologijų vaikelio kraujotaka buvo iš esmės sutrikusi: deguonimi neįsotintas kraujas per didelį atvirą arterinį lataką tekėjo netinkama kryptimi, o aortos susiaurėjimas dar labiau ribojo kraujo patekimą į visą organizmą. Dėl nuolatinio deguonies trūkumo kentėjo visi vidaus organai – inkstai, kepenys, žarnynas, smegenys, svoris neaugo, sveikatos būklė palaipsniui blogėjo.
Pasak Santaros klinikų Neonatologijos centro Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vedėjos dr. Aušrinės Pliauckienės, laukti, kol naujagimis paaugs, nebuvo galima: „Esant dideliam organizmo deguonies trūkumui, augimas ir sveikimas tampa neįmanomi, o delsiant – didėtų vidaus organų negrįžtamų pažeidimų rizika.“
Atsižvelgiant į itin mažą paciento svorį ir sudėtingą klinikinę būklę, buvo pasirinkta hibridinė gydymo strategija, kai vienu metu suderinamas chirurginis ir intervencinis gydymas. Tai reiškia, kad operacijos metu buvo derinami atviros chirurgijos ir perkateterinės procedūros metodai, siekiant maksimalios naudos ir kuo mažesnės rizikos tokiam trapiam pacientui.
„Vienas esminių iššūkių buvo pasirinkti optimalų metodą intervencinėms procedūroms – kaip saugiai įvesti kateterius ir stentą, kad būtų koreguotas aortos susiaurėjimas, – sako Santaros klinikų gydytojas širdies chirurgas prof. Virgilijus Tarutis. – Nuspręsta, kad saugiausias ir tinkamiausias kelias šiuo atveju yra priėjimas per kylančiąją aortą. Tą buvo galima padaryti atlikus dalinį krūtinkaulio atvėrimą, o tuo pačiu chirurginiu keliu – ir uždaryti atvirą arterinį lataką. Tokį priėjimą esame taikę ir anksčiau, tačiau ne tokio mažo svorio pacientams. Vis dėlto pasirinkta taktika visiškai pasiteisino – pavyko išvengti galimų komplikacijų, kurios galėjo kilti naudojant kitus priėjimus, pavyzdžiui, per galūnių kraujagysles.“
Tuo pačiu metu per tą patį pjūvį į aortą labai plona adata buvo įvestas kateteris, kurio skersmuo prilygsta tušinuko šerdelei: „Į susiaurėjusią aortos vietą implantuotas stentas (metalinis cilindro formos tinklelis), kuris buvo 4 mm skersmens ir 9 mm ilgio, – sako šią intervencinę procedūros dalį atlikęs Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro intervencinės kardiologijos ir rentgenochirurgijos skyriaus vedėjas gydytojas intervencinis kardiologas dr. Sigitas Čėsna, besispecializuojantis gydant įgimtas širdies ydas vaikams ir suaugusiesiems. – Toks sprendimas leido atkurti taisyklingą kraujotaką, kai iš širdies deguonimi įsotintas kraujas pasiekia visą organizmą ir maitina gyvybiškai svarbius organus.“
Procedūros išskirtinumą lėmė ne tik itin mažas paciento svoris, bet ir pažangūs techniniai sprendimai – procedūrai buvo pasitelktos itin mažo dydžio priemonės, bei vienu metu darbui susitelkė didelė skirtingų sričių specialistų komanda. Tokia taktika padėjo sumažinti intervencijų skaičių ir suvaldyti rizikas, kurios ypač didelės gydant labai mažo svorio neišnešiotus naujagimius.
Šios sudėtingos hibridinės procedūros sėkmės veiksnys buvo ir anesteziologų-reanimatologų bei slaugytojų komandų darbas. Itin mažo svorio naujagimio anestezija ir gyvybinių funkcijų palaikymas reikalauja ypatingo tikslumo, nuolatinio budrumo ir patirties, nes net menkiausi organizmo būklės pokyčiai gali turėti lemiamos reikšmės. Visos procedūros metu anesteziologų-reanimatologų komanda akylai stebėjo vaikelio gyvybines funkcijas ir užtikrino stabilumą, o operacinės ir intensyviosios terapijos slaugytojų profesionalumas, susitelkimas ir jautrus rūpestis tapo neatsiejama šio sudėtingo gydymo dalimi.
Santaros klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro Vaikų anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėja Asta Bliūdžiūtė sako, kad sudėtingomis įgimtomis širdies ydomis sergančių mažo svorio naujagimių pasitaiko vis daugiau: „Dėl atsirandančių naujų technologijų, mes galime mažiausius pacientus išgydyti. Iššūkių yra daug, mažieji pacientai ypatingai trapūs, jų kraujagyslės mažos, jiems reikia tinkamos aparatūros, aplinkos, susitelkusios ir gerai koordinuotos daugiadalykės komandos. Gera pasidžiaugti, kad visą tai mes turime“, – teigia gydytoja anesteziologė-reanimatologė A. Bliūdžiūtė.
Iki procedūros pacientas buvo gydomas Neonatologijos centro Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Operacijos dieną jis specializuotu naujagimių reanimobiliu buvo nuvežtas į suaugusiųjų padalinį, kuriame sutelkta visa reikiama įranga ir patirtis tokioms sudėtingoms intervencijoms atlikti. Procedūra atlikta rentgeno operacinėje, kuri buvo pritaikyta pagal itin mažo svorio paciento poreikius. Po intervencijos naujagimis kelias valandas buvo stebimas Vaikų anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, o vėliau grąžintas į Naujagimių intensyviosios terapijos skyrių, kuriame gydomi sunkiausiai sergantys naujagimiai.
Ši sėkminga hibridinė intervencija žymi reikšmingą žingsnį gydant itin mažo svorio neišnešiotus naujagimius Lietuvoje ir dar kartą patvirtina, kad Santaros klinikose taikomi moderniausi, tarptautinius standartus atitinkantys gydymo metodai. Tokios procedūros, kurios visame pasaulyje tebėra naujovės, atveria naujas galimybes padėti pacientams, kuriems dar visai neseniai chirurginis gydymas, deja, buvo itin ribotas arba neįmanomas.
About the Author
