Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas lankosi Berlyne, kur susitiko su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu. Susitikimo metu ministrai aptarė dvišalį Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą gynybos srityje, gynybos įsigijimus ir pramoninį bendradarbiavimą, regioninę saugumo situaciją, paramą Ukrainai bei Vokietijos brigadai Lietuvoje skirtos infrastruktūros vystymą.
„Lietuva ir Vokietija šiandien kartu stiprina naują saugumo architektūrą Europoje. Turime nesustoti ir toliau gilinti mūsų šalių bendradarbiavimą. Vokietijos lyderystė užtikrinant NATO rytinio flango saugumą yra neįkainojama. Lietuvos Vyriausybė, verslas ir visuomenė puikiai supranta Vokietijos brigados svarbą Lietuvoje“, – susitikime pabrėžė ministras R. Kaunas.
Lietuva ir Vokietija yra strateginės partnerės, kurių bendradarbiavimas, reaguojant į augančius regioninius saugumo iššūkius, pastaraisiais metais ypač sustiprėjo. Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje yra kertinis šios partnerystės elementas, o brigados priėmimas ir priimančiosios šalies parama išlieka vienu svarbiausių Lietuvos prioritetų.
Susitikimo metu ministrai aptarė galimybes toliau plėsti ir gilinti dvišalį gynybos bendradarbiavimą, kryptingai judant link gilesnės integracijos. Ministras R. Kaunas pabrėžė didelį potencialą glaudžiau bendradarbiauti sprendžiant ribotų ir kritinių pajėgumų trūkumą, kartu juos vystant ir integruojant, siekiant veiksmingai reaguoti į augančias Rusijos grėsmes. Lietuva siekia stiprinti bendradarbiavimą oro gynybos, kibernetinės gynybos, bepiločių ir jų sistemų, specialiųjų operacijų pajėgų bei jūrų erdvės stebėjimo srityse, kad pajėgos galėtų veikti kaip viena integruota komanda.
Susitikimo metu dar kartą akcentuota, kad saugumas ir gynyba išlieka svarbiausiu Lietuvos prioritetu. Nuo šių metų Lietuva gynybai skiria 5,38 proc. BVP – tai sudaro 4,8 mlrd. eurų ir yra didžiausias gynybos finansavimas šalies istorijoje. Planuojama, kad gynybos finansavimas sieks 5–6 proc. BVP bent iki 2030 metų.
Lietuvos nacionalinės divizijos vystymas išlieka vienu pagrindinių prioritetų kaip svarbiausias indėlis į NATO kolektyvinę gynybą. Kartu Vokietijos brigados priėmimas Lietuvoje ir visos būtinos priimančiosios šalies paramos užtikrinimas yra kitas esminis prioritetas. Neseniai Lietuva taip pat priėmė sprendimą vystyti naują brigados dydžio karinį poligoną greta Suvalkų koridoriaus.
Ministrui B. Pistoriusui patvirtinta, kad Lietuva yra tvirtai įsipareigojusi užtikrinti visą Vokietijos brigadai reikalingą infrastruktūrą. Šie darbai vyksta sparčiai: Rūdninkų karinio miestelio statybos vykdomos pagal planą, o pirmasis etapas netgi lenkia grafiką. Antrojo etapo sutartys pasirašytos šių metų sausio 15 dieną. Visa prioritetinė infrastruktūra ir laikini sprendimai brigados atvykimui bus parengti iki 2027 metų pabaigos.
Abi šalys aktyviai bendradarbiauja ir gynybos pramonės srityje. 2025 metų pabaigoje Krašto apsaugos ministerija kartu su tarptautiniais partneriais – „KNDS Deutschland“, „Rheinmetall Landsysteme“ bei valstybės valdoma energetikos grupe „EPSO-G“ – pasirašė memorandumą dėl pagrindinių kovos tankų „Leopard 2 A8“ surinkimo ir priežiūros infrastruktūros kūrimo Lietuvoje. Planuojama, kad 25,1 proc. bendrovės „Lithuania Defense Services“ akcijų, kurią valdo „KNDS Deutschland“ ir „Rheinmetall Landsysteme“, priklausys „EPSO-G Invest“.
Dvišaliame susitikime taip pat aptarta parama Ukrainai ir įsipareigojimai ją tęsti. Lietuva vasario mėnesį įsipareigojo pervesti 30 mln. eurų „Patriot“ iniciatyvai bei yra suplanavusi 25 mln. eurų pervedimą PURL fondui, įskaitant oro gynybos pajėgumų finansavimą. Lietuva teikia ilgalaikę paramą Ukrainai, skirdama jai ne mažiau kaip 0,25 proc. nacionalinio BVP.
Akcentuotas reikšmingas Vokietijos indėlis į Išminavimo koaliciją, kuriai Lietuva kartu su Islandija pirmininkauja. 2024–2025 metais Koalicija pasiekė reikšmingų rezultatų – sėkmingai apmokyti ir aprūpinti aštuoni Ukrainos išminavimo batalionai.
About the Author
