Jaunoji mokslininkė Laura Rakauskaitė doktorantūros tyrime ieško inovatyvių sprendimų, kaip iš augalų šalutinių produktų išgauti vertingas medžiagas, galinčias pakeisti sintetinius maisto konservantus. Pasitelkdama modernias technologijas ir tvarius metodus, ji ne tik prisideda prie maisto saugos gerinimo, bet ir šviečia visuomenę – dažnai tai, ką laikome atliekomis, gali tapti raktu į sveikesnį ir tvaresnį rytojų.
Natūralūs maisto konservantai = saugesnis ir sveikesnis maistas
Lauros doktorantūros tyrimų laukas susijęs su skirtingų morkų veislių lapų analize. „Naudodama inovatyvius metodus bei laboratorinę įrangą, iš morkų lapų gaminu ekstraktus ir vertinu, kokia yra jų sudėtis – kokios medžiagos juos daro naudingais. Geriausius ekstraktus testuosiu su įvairiomis bakterijomis ir analizuosiu, ar šie ekstraktai gali slopinti bakterijų veiklą. Praktikoje tai galėtų padėti kuriant natūralius maisto konservantus. Pavyzdžiui, praturtinus mėsos produktus tokiais ekstraktais, jie galėtų ilgiau išlikti saugūs be sintetinių priedų. Atliekamu tyrimu siekiama rasti natūralių būdų, kaip maistas būtų saugesnis ir sveikesnis, o šalutiniai produktai būtų sunaudoti efektyviau“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) doktorantė.
Pasak pašnekovės, jau dabar maisto produktų ar kosmetikos parduotuvėse galima rasti prekių, kurios yra praturtintos šalutiniais produktais. „Pavyzdžiui, maisto pramonėje iš vaisių ir daržovių atliekų gaminami natūralūs konservantai ar maisto papildai. Kosmetikoje iš augalinių likučių kuriami kremų ingredientai ar kaukės. Manau, kad ateityje ši sritis tik plėsis, nes verslui ir vartotojams tvarumas, natūralūs sprendimai ir atliekų mažinimas yra vis didesnę reikšmę kelianti tema“, – kalba jaunoji mokslininkė.
Tai, kas vadinama atliekomis, turi ypatingą vertę
Panaudojant antrines žaliavas naujų produktų kūrime – pavyzdžiui, maisto papildų, natūralių konservantų ar kosmetikos ingredientų – sumažinamas atliekų kiekis, tausojami gamtos ištekliai ir prisidedama prie žiedinės ekonomikos principų užtikrinimo. „Visuomenė jau dalinai supranta šių produktų vertę, tačiau reikia dar daugiau paskatinimo ir švietimo. Svarbu ne tik gamintojams, bet ir vartotojams parodyti, kad tai nėra atliekos, atvirkščiai, tai – vertingi ingredientai, kurie gali būti naudingi sveikatai, aplinkai ir tvariai gamybai“, – vardija pašnekovė.
Doktorantė tyrime šakniavaisinių daržovių šalutinių produktų biorafinavimą (procesas, kurio metu iš biomasės išgaunamos vertingos medžiagos) atlieka naudodama mikrobangų ir ultragarso technologijas. „Tai yra tvaresnis ir efektyvesnis būdas išgauti naudingus junginius iš augalų lapų. Tradiciniai metodai dažnai reikalauja sunaudoti didelį cheminių reagentų kiekį arba trunka itin ilgai. Tuo tarpu šie metodai leidžia sutrumpinti procesą, sunaudoti mažiau energijos ir cheminių medžiagų. Šis ekstrahavimo metodas – tvarus, leidžiantis efektyviai panaudoti šalutines augalų dalis, mažinti atliekas ir prisidėti prie aplinkai draugiškų produktų kūrimo“, – akcentuoja pašnekovė.
Paklausta, ar mokslininkų vykdomi ir pristatomi tyrimai keičia visuomenės požiūrį į kasdienius vartojimo įpročius, doktorantė sako, kad einant mokslo ir žinių keliu į paprastus ir kasdienius dalykus – maistą, pakuotes ar net į tai, ką laikome atliekomis – pradedama žiūrėti kitomis akimis.
„Ateina suvokimas, kad didelė dalis to, ką išmetame, iš tikrųjų gali turėti vertę. Manau, kad tokios žinios palaipsniui persiduoda ir visuomenei: žmonės vis dažniau domisi, ką vartoja, iš kur tai atkeliauja ir ar galima rinktis tvaresnius sprendimus. Taip mokslas keičia mūsų kasdienius įpročius“, – sako jaunoji mokslininkė.
Pasirinkimas, atvėręs perspektyvų ir modernų mokslo pasaulį
Mintimis grįždama į mokyklos suolą, Laura sako tada dar neturėjusi itin aiškaus plano, kurią studijų kryptį pasirinkti. „Tik dvyliktos klasės pabaigoje, po egzaminų, nusprendžiau pasirinkti maisto saugos kryptį. Šį pasirinkimą lėmė artimųjų paskatinimas – mano tėtis dirbo maisto gamybos įmonėje ir man patarė, kad ši sritis yra perspektyvi ir suteikianti daug galimybių, o iš jo patirties mačiau, kad darbas šioje sferoje yra įdomus ir įvairiapusis“, – sako Laura.
„Mano akademinis kelias prasidėjo Kauno kolegijoje, kur įgijau profesinio bakalauro laipsnį – studijavau maisto saugos studijų programoje. Jaučiau, kad ši sritis yra artima širdžiai, todėl gilinti žinias nusprendžiau ir toliau. VDU Žemės ūkio akademijoje pasirinkau išlyginamąsias studijas, vėliau studijavau magistrantūroje, o dabar žinių ir mokslo kelią tęsiu doktorantūroje. VDU Žemės ūkio akademija žaviuosi dėl kelių priežasčių: išlyginamosios studijos suteikė tvirtą pagrindą teorijai ir praktikai. Magistrantūros studijos leido gilintis į pasirinktą mokslo kryptį, įgyti specializuotų žinių, dalyvauti konferencijose ir pradėti mokslinį darbą. Doktorantūra suteikia galimybę dalyvauti vykdant tyrimus, plėtojant naujas idėjas. Mano nuomone, VDU Žemės ūkio akademija gali suteikti platų studijų programų spektrą jaunuoliams žemės ūkio, maisto, miškininkystės, aplinkos inžinerijos, bioekonomikos ir tvarumo srityse“, – vardija pašnekovė ir priduria, jog šių sričių svarba sprendžiant klimato kaitos, maisto saugos ir tvarumo keliamus iššūkius – itin reikšminga.
Aktyviai merginai VDU Žemės ūkio akademija tapo ne tik studijų erdve, bet ir neatsiejama gyvenimo dalimi. „Akademijoje ne tik gilinu žinias savo srityje, bet ir formuoju profesionalius ryšius, dalyvauju akademinės bendruomenės organizuojamose veiklose bei atrandu naujas galimybes asmeniniam ir profesiniam augimui“, – vardija doktorantė, pridurdama, jog baigusi doktorantūros studijas profesinėje veikloje praktinę patirtį tikisi derinti su mokslo naujovėmis, prisidėti prie naujų sprendimų kūrimo ir perduoti žinias kitiems.
About the Author
