„Artūras Žukauskas turėjo drąsos ir užsispyrimo taisyti tai, kas neveikia, arba kurti sistemas ir struktūras, kurios veiktų“, – minint kadenciją baigusio Vilniaus universiteto (VU) rektoriaus profesoriaus Artūro Žukausko 70-metį sako docentė Birutė Švedaitė-Sakalauskė. Moksliniais tyrimais puslaidininkių fizikos, šviesos diodų ir pažangių apšvietimo technologijų srityse žinomo profesoriaus veikloje atsispindi ir pasididžiavimas savo Alma Mater pasiekimais bei VU pradėtomis reformomis.
Dabartinis VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas prisimena, kad dar tuomet, kai tik pradėjo akademinę karjerą, jam įspūdį darė prof. A. Žukausko gebėjimas įsigilinti į svarstomus klausimus ir nuosekliai bei argumentuotai ginti savo nuomonę.
„Artūrą Žukauską vertinu ir gerbiu kaip ilgametį Universiteto profesorių, rektorių, tikrą Universiteto patriotą, kurio vertybės ir veikla prisidėjo prie Universiteto augimo. Eidamas įvairias pareigas akademijoje ir politikoje, jis nuosekliai kovojo ir tebekovoja už deramą mokslinės veiklos supratimą, pripažinimą ir finansavimą. Kartu praleidome ne vieną valandą, svarstydami įvairius mokslinės veiklos klausimus, pradedant dar nuo bendro darbo VU Mokslo komitete prieš daugelį metų. Tuo metu man, tik akademinę karjerą pradedančiam docentui, darė įspūdį įsigilinimas į svarstomus klausimus ir nuoseklus savo nuomonės atstovavimas ir argumentavimas. Toks įspūdis nepakito ir vėlesniais metais“, – sako VU rektorius prof. R. Petrauskas.
Akademikas, profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras A. Žukauskas gimė 1956 m. lapkričio 22 d. Vilniuje. 1979 m. jis baigė VU Fizikos fakultetą, kuriame įgijo fiziko ir fizikos mokytojo kvalifikaciją.
Dar studijų metais prof. A. Žukauskas aktyviai įsitraukė į VU gyvenimą – priklausė VU radijo klubui, prisidėjo prie Fiziko dienų organizavimo, dalyvavo sportinio radijo pelengavimo varžybose, kuriose pasiekė reikšmingų rezultatų. Mokslinę karjerą jis taip pat pradėjo dar studijuodamas: VU laboratorijoje sukūrė unikalią eksperimentinę lazerinės spektroskopijos įrangą.
Vienas svarbiausių prof. A. Žukausko mokslinių nuopelnų – indėlis į galio nitrido (GaN), vieno svarbiausių šiuolaikinėje elektronikoje naudojamų puslaidininkių, tyrimų plėtrą Lietuvoje. Jis buvo vienas šios mokslinių tyrimų krypties pradininkų, inicijavo ir koordinavo bendradarbiavimą su JAV universitetais. Jo veikla smarkiai išplėtė VU Fizikos fakulteto mokslinių temų spektrą ir leido pasiekti pasaulinį lygį su GaN ir jo nanodariniais susijusiuose moksliniuose tyrimuose.
Beveik tris dešimtmečius prof. A. Žukauską pažįstantis VU mokslo prorektorius, vicerektorius prof. Gintaras Valušis sako, kad su profesoriumi visada smagu ir įdomu – jis visada atras netikėtą matymo kampą, originalią idėją, ją žaismingai pateiks ir pasodrins gera doze subtilaus humoro. Ypač prorektoriui įstrigo susitikimas 1998 m. Švedijoje, Linšiopinge, surengtoje puslaidininkių fizikos konferencijoje.
„Artūro perskaitytas įspūdingas pranešimas apie nepusiausviruosius fononus puslaidininkiuose sukūrė ypatingą kūrybinį lauką, kuris įžiebė įdomias mokslines diskusijas konferencijos kuluaruose. Jis moka „uždegti“ žmones mokslu, geba įtikinti, skatina į reiškinius žvelgti giliai ir visapusiškai“, – prisimena G. Valušis.
Pasak jo, prof. A. Žukausko išradingumas ypač atsiskleidė sudėtingose situacijose. Viena jų – 2015 m. baigiamasis Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro projekto etapas, kai teko ieškoti sprendimų kilus iššūkių.
„Darbas „viena banga“ ir originalių sprendimų paieška buvo tapusios kasdienybės dalimi. Artūras entuziastingai, tarsi džiaugdamasis kliūtimis, vis pažerdavo pluoštą idėjų išeičiai rasti. Novatoriškumas ir išradingumas yra tos jo esminės invariantiškos savybės. Tai štrichai, ženklinantys jo, kaip mokslininko, eksperto, rektoriaus ar politiko, veiklą“, – sako doc. G. Valušis.
A. Žukauskas dirbo VU profesoriumi, vyriausiuoju mokslo darbuotoju, mokslinių grupių vadovu, taip pat vadovavo VU Taikomųjų mokslų institutui, vėliau – VU padaliniui. 2015 m. jis buvo išrinktas 85-uoju VU rektoriumi. Eidamas šias pareigas prisidėjo prie VU modernizavimo ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimo.
Buvęs VU mokslo prorektorius ir vicerektorius, dabar Medicinos fakulteto Žmogaus bioarcheologijos ir paleogenetikos centro mokslininkas prof. Rimantas Jankauskas prisimena netikėtą A. Žukausko kvietimą prisijungti prie jo komandos dar prieš rektoriaus rinkimus.
„Kaip sakoma, pirmas įspūdis stipriausias ir dažnai teisingiausias. Tik grįžęs iš kelionės, dar neatsigavęs po jetlag (paros ritmo sutrikimo – red past.), sulaukiau skambučio iš nepažįstamo numerio. Atsiliepiu, o balsas sako: „Čia profesorius Artūras Žukauskas, kandidatas į Vilniaus universiteto rektorius. Ar nenorėtumėte, mane išrinkus, būti mokslo prorektoriumi ir vicerektoriumi?“ Pirma mintis – kas čia mane taip trolina? Juk ne balandžio 1-oji“, – pasakoja prof. R. Jankauskas.
Netrukus abu mokslininkai sutarė susitikti vienoje Gedimino prospekto kavinių. Pasak R. Jankausko, ilgo pokalbio neprireikė.
„Sankryžoje degant raudonam šviesoforo signalui stebime ir, matyt, vertiname vienas kitą. Pietūs trumpi, pokalbis trumpas – sukertame rankomis, o toliau patys žinote“, – prisimena profesorius.
Su tuometiniu rektoriumi prof. A. Žukausku komandoje dirbusi doc. B. Švedaitė-Sakalauskė prisimena jo smalsumą, gebėjimą greitai mokytis ir ryžtą keisti nusistovėjusią VU tvarką. Pasak jos, vienas svarbiausių tuometinio rektoriaus tikslų buvo modernizuoti VU valdymą ir užtikrinti, kad strateginiai sprendimai virstų realiais pokyčiais.
„Dirbant kartu su juo komandoje bene labiausiai įspūdį yra palikęs jo smalsumas mokytis ir drąsa pripažinti, kad jis ko nors nemoka. Besimokančiai organizacijai, kokia turėtų būti universitetas, tai išties reikšminga vadovo savybė“, – sako doc. B. Švedaitė-Sakalauskė.
Jos teigimu, siekdamas perimti gerąją užsienio universitetų patirtį, prof. A. Žukauskas inicijavo daugiau kaip 100 VU darbuotojų, tarp jų ir fakultetų dekanų, vizitus į dešimt Europos universitetų. Jis taip pat subūrė užsienyje studijavusių ar dirbusių jaunųjų VU mokslininkų patariamąją grupę, kuri padėjo įvardyti VU veiklos problemas ir ieškoti jų sprendimų: „Pamenu karštas diskusijas prie ilgo stalo rektoriaus kabinete apie tai, kas universitete neveikia ir turėtų veikti žymiai geriau.“
„Artūras sakydavo, kad geras fizikas turi gebėti sutaisyti tai, kas neveikia. Tokia buvo, anot jo, sovietinio fizikos mokslo realybė – mokslinius tyrimus tekdavo daryti aparatais, kurie nuolat gesdavo. Universitete prieš gerą dešimtmetį irgi daug dalykų neveikė. Artūras Žukauskas turėjo drąsos ir užsispyrimo taisyti, kas neveikia, arba kurti sistemas ar struktūras, kurios veiktų“, – prisimena doc. B. Švedaitė-Sakalauskė.
Pasak jos, rektorius pats aktyviai įsitraukdavo į VU valdymo pertvarką – analizuodavo finansus, ieškodavo sprendimų atlygio sistemai tobulinti, rengdavo vidaus teisės aktų formuluotes. Nors pokyčiai sulaukė ir pasipriešinimo, pašnekovės teigimu, daugelis tuomet pertvarkytų procesų sėkmingai veikia iki šiol.
„Dirbti kartu su Artūru Žukausku buvo ir smagu, ir labai įdomu. Sveikindama su gražiu jubiliejumi, labiausiai noriu rektoriui Artūrui padėkoti už komandiškumo dvasią ir idėjinę lyderystę. Ne tik jam vienam, bet ir nemažam būriui universiteto žmonių tuo metu nuoširdžiai rūpėjo išvesti universitetą į aukštesnę lygą. Ši užduotis ir šiandien universitetui ne mažiau aktuali“, – sako docentė.
Profesorius A. Žukauskas 2020–2024 m. buvo Seimo narys, ėjo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pareigas, dirbo keliose Seimo komisijose ir prisidėjo prie Lietuvos švietimo bei mokslo politikos formavimo. Už mokslinius pasiekimus akademikas yra pelnęs ne vieną Lietuvos ir tarptautinį apdovanojimą, tarp jų – Lietuvos mokslo premiją (2002 m.), Lietuvos mokslų akademijos Povilo Brazdžiūno premiją (2007 m.), IEEE Donaldo G. Finko premiją (2007 m.), Nacionalinę pažangos premiją (2008 m.) ir Švedijos Karališkąjį Šiaurinės žvaigždės komandoro ordiną (2015 m.).
