Lapkričio 18 d. Europos Parlamente Briuselyje vykusiame Europos jaunųjų ūkininkų kongrese dalyvavusi Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) siekia, kad jauniesiems ūkininkams būtų skirta 10 proc. būsimosios Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžeto. Sąjunga ragina Lietuvos institucijas šią poziciją remti derybose dėl finansavimo po 2027 metų. Jos vertinimu, investicijų rezultatas turi būti ekonomiškai gyvybingi ūkiai ir jaunos šeimos, galinčios savo ateitį kurti regionuose.
Dvyliktą kartą surengtame kongrese aptarta kartų kaita ir Europos ūkininkų ateitis. LJŪJS pabrėžia, kad pagrindinis klausimas – ar jaunam žmogui sudaromos sąlygos ne tik pradėti ūkininkauti, bet ir užsidirbti, investuoti bei tęsti veiklą pasibaigus pradinei paramai.
Finansavimas turi padėti įsitvirtinti
Siūlymas jauniesiems ūkininkams skirti 10 proc. būsimosios BŽŪP biudžeto keliamas ir Europos Parlamente. Europarlamentarė Maria Walsh šį tikslą įtraukė į savo parengtą pranešimo dėl kartų kaitos žemės ūkyje projektą.
„Iš Lietuvos atstovų Briuselyje tokio aiškaus siekio kol kas negirdime. Tai kelia klausimų, kokią žemės ūkio ateitį jie gina ir kokiais politiniais prioritetais vadovaujasi. Jeigu kartų kaitą laikome svarbia, šis pasirinkimas turi atsispindėti ir siūlomoje biudžeto dalyje jauniesiems ūkininkams. Tikimės aiškios pozicijos – ar Lietuvos atstovai palaikys 10 proc. finansavimo tikslą?“ – sako LJŪJS pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.
Sąjungos vertinimu, aiškiai numatyta finansavimo dalis suteiktų kartų kaitos politikai tęstinumą. Tačiau kartu būtina spręsti žemės, nuosavo kapitalo, paskolų ir apyvartinių lėšų prieinamumo klausimus.
„Įsikūrimo parama yra svarbi pradžia, tačiau vien jos neužtenka gyvybingam ūkiui sukurti. Jaunam žmogui reikia žemės ir prieinamo finansavimo tolesnėms investicijoms. Ypač svarbu sudaryti galimybes tiems, kurie veiklą pradeda nuo nulio. Siekdami 10 proc. būsimosios BŽŪP biudžeto jauniesiems ūkininkams, kartu turime siekti, kad šios lėšos padėtų jiems įsitvirtinti“, – sako kongrese Briuselyje dalyvavęs LJŪJS tarybos narys Jonas Ivanauskas.
LJŪJS siūlo įsikūrimo paramą, investicijų finansavimą, paskolas, garantijas ir ūkių perdavimą planuoti kaip tarpusavyje susijusias priemones. Gavęs pradinę paramą jaunas žmogus turi turėti galimybę finansuoti kitą veiklos etapą, o vyresnės kartos ūkininkas – perduoti ūkį ir tuomet, kai šeimoje nėra jo perėmėjo.
Gyvybingas ūkis – ekonominis pagrindas šeimai likti regione
LJŪJS pabrėžia, kad kartų kaita žemės ūkyje yra ir regionų bei demografinės politikos klausimas. Sprendimą gyventi kaime jauna šeima priima vertindama būsimas pajamas, būsto galimybes, mokyklų, sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų prieinamumą.
„Demografinė politika nėra vien išmokų šeimoms klausimas. Jaunai šeimai reikia ekonominio pagrindo, leidžiančio planuoti savo ateitį. Regionuose tokiu pagrindu gali tapti gyvybingas šeimos ūkis, tačiau jam sukurti būtinas žemės, kapitalo ir ilgalaikio finansavimo prieinamumas“, – pabrėžia LJŪJS vicepirmininkas Vytautas Buivydas.
Sąjungos vertinimu, jaunųjų ūkininkų veiklos tęstinumas svarbus ir aplinkiniams verslams bei bendruomenėms.
„Jauna šeima savo ateitį kaime planuoja ilgam, todėl jai svarbu žinoti, ar ūkininkavimas užtikrins pragyvenimą ir leis auginti vaikus. Kai ūkis išsilaiko ir investuoja, darbo atsiranda ir vietos paslaugų teikėjams bei verslams. Todėl paramos sėkmę turėtume vertinti pagal tai, kiek jaunų žmonių po penkerių ar dešimties metų vis dar ūkininkauja ir kuria savo gyvenimą regionuose“, – pabrėžia kongrese dalyvavęs LJŪJS tarybos narys Simas Jonušas.
LJŪJS yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) narė. Rūmuose Sąjunga taip pat aktyviai diskutuoja, kaip stiprinti kaimo gyvybingumą, padėti jaunoms šeimoms įsikurti regionuose ir užtikrinti šeimos ūkių tęstinumą.
Lietuvai reikia aiškios pozicijos ir pamatuojamų rezultatų
LJŪJS ragina Žemės ūkio ministeriją kartu su jaunųjų ūkininkų organizacijomis ir Žemės ūkio rūmais parengti Lietuvos poziciją dėl būsimosios BŽŪP. Joje turėtų būti įtvirtintas palaikymas 10 proc. finansavimo tikslui ir numatyta, kaip parama pasieks pradedančius ūkininkauti bei ūkius perimančius žmones.
Sąjunga taip pat siūlo nustatyti, kiek ekonomiškai gyvybingų jaunųjų ūkininkų ūkių Lietuva siekia turėti po dešimties metų. Vertinant rezultatus svarbu stebėti ne tik veiklą tęsiančių paramos gavėjų skaičių, bet ir tai, kiek ūkių perduodama naujai kartai bei kiek žmonių pradeda ūkininkauti neturėdami paveldėto ūkio.
LJŪJS vertinimu, tokie rodikliai leistų spręsti, ar viešosios investicijos suteikia jaunoms šeimoms ilgalaikę perspektyvą regionuose ir padeda užtikrinti, kad ateityje būtų kam gaminti maistą.
