Nors šiemet žiema Lietuvoje lepina sniegu, slidinėjimo entuziastai traukia į užsienį – Italijos, Austrijos ar Šveicarijos kalnų kurortus. Tokiose kelionėse automobilis tampa nepakeičiamu pagalbininku, tačiau žiemą jo nuoma užsienyje gali pateikti netikėtumų. Skirtingose šalyse galioja nevienodi reikalavimai žieminei įrangai – nuo žieminių padangų iki sniego grandinių. Neįvertinus šių niuansų, kelionė į kalnus gali tapti brangesnė, nei planuota.
Planuojantiems nuomoti automobilį užsienyje žiemą patariama iš anksto pasidomėti ne tik orų prognozėmis, bet ir automobiliams būtina įranga. Kai kuriose šalyse už žiemines padangas ar sniego grandines gali tekti susimokėti papildomai.
„Populiariausios tautiečių slidinėjimo kryptys, kur nuomojamasi automobilį, yra Italija, Vokietija ir Prancūzija. Tokiu metu Italijoje ir Prancūzijoje visi automobiliai yra su vasarinėmis padangomis. Norint išsinuomoti automobilį su žieminėmis padangomis, gali tekti mokėti pusantro karto daugiau nei už tokį pat su vasarinėmis. Tautiečiai dažniausiai pasirenka automobilį su vasarinėmis padangomis ir papildomai išsinuomoja sniego grandines, kurios tokiu atveju yra privalomos važiuojant į kalnus“, – sako „Europcar Lietuva“ vadovas Einoras Čiagus.
Pasak jo, šiuo atžvilgiu lietuviams artimesnė yra Vokietija, kurioje žieminės padangos yra privalomos šaltuoju metų laiku, tad atvykus slidinėti į šios šalies kurortus nebereikia niekuo papildomai rūpintis. Vykstant į Lenkiją pravartu atsiminti, kad šioje šalyje draudžiamos dygliuotos padangos, tad galima sulaukti baudos net nepasiekus Zakopanės.
Keliauti žiemą – tik iš anksto pasiruošus
Žiema išbando ne tik vairuotojų pasirengimą kelionėms, bet ir pačius automobilius. Nors bendras gedimų skaičius šaltuoju metų laiku iš esmės neišauga, žema temperatūra greitai atskleidžia silpnesnes transporto priemonės vietas.
„Dažniausia problema žiemą – akumuliatoriai. Automobilio akumuliatoriaus tarnavimo laikas paprastai siekia apie 4–6 metus, tačiau jo dėvėjimasis labai priklauso nuo eksploatacijos sąlygų. Dažnas važiavimas trumpais atstumais, ypač mieste, neleidžia akumuliatoriui pilnai įsikrauti, todėl jo talpa mažėja greičiau. Šaltuoju metų laiku šį procesą dar labiau paspartina žema temperatūra – šaltyje akumuliatorius praranda dalį savo galios, o tuo pačiu metu padidėja elektros energijos poreikis dėl šildymo, apšvietimo ir kitų sistemų veikimo. Dėl to net ir dar pakankamai „jaunas“ akumuliatorius žiemą gali nebeatlaikyti apkrovų ir netikėtai sugesti“, – sako E. Čiagus.
Prie dažnesnių nepatogumų jis priskiria ir prišąlančias dureles ar kuro užpylimo dangtelius, ypač esant didesnei drėgmei. Didesnę apkrovą žiemą patiria ir automobilio važiuoklė. Pasak eksperto, sniegu paslėptos duobės, kelio nelygumai ir po dugnu besikaupiantis ledas ar sniegas spartina pakabos dėvėjimąsi.
„Po ilgesnių kelionių verta nuplauti ar bent jau pravalyti tarp ratų ir automobilio dugne susikaupusią druską bei sniegą – tai paprastas veiksmas, kuris gali padėti išvengti rimtesnių problemų“, – pataria jis.
Kalbėdamas apie variklio eksploatavimą žiemą, E. Čiagus ragina atsisakyti senų įpročių „kaitinti“ variklį be reikalo.
„Specialaus variklio „šildymo“ taikyti žiemą tikrai nereikia. Užvedus automobilį pakanka palaukti apie 10 sekundžių, kol alyva pasiekia visas variklio dalis, ir tuomet galima saugiai pradėti kelionę. Ilgas variklio laikymas užvedus realios naudos neduoda“, – teigia „Europcar Lietuva“ vadovas.
Prie dažniausių vairuotojų klaidų žiemą pašnekovas priskiria ir netinkamai pasirinktą langų plovimo skystį. Jei žieminis langų plovimo skystis nėra atsparus vyraujančiam šalčiui, jis gali pradėti tirštėti ar užšalti purkštukuose ir žarnelėse, dėl ko nukenčia matomumas ir apiplovimo sistemos veikimas. Be to, skysčiui užšalus ir bandant naudoti apiplovimo sistemą, gali sugesti langų apiplovimo varikliukas ar sudegti jo saugiklis.
About the Author
