Diplomas ar konkreti studijų kryptis daugelyje darbuotojų atrankų nebėra pagrindinis kriterijus – ypač tuomet, kai ieškoma jau patirties sukaupusių specialistų, teigia personalo paieškos ir atrankos įmonės „Emplonet“ vykdomoji direktorė Ingrida Juknevičiūtė-Lukašonok. Todėl kandidato galimybių, anot jos, vis dažniau neapriboja ir tai, ar jo baigtos studijos tiesiogiai susijusios su pozicija, į kurią jis pretenduoja.
„Didžiajai daliai mūsų klientų kandidatų išsilavinimas yra nice to have, bet tikrai ne būtina sąlyga. Dažniausiai ieškome jau solidžią profesinę patirtį sukaupusių specialistų, todėl jų turimos kompetencijos ir praktinė patirtis neretai tampa svarbesnės už diplomą“, – sako I. Juknevičiūtė-Lukašonok.
Išsilavinimo reikšmė priklauso nuo profesijos
Darbdavių požiūrį į formalų išsilavinimą rodo ir 2025 m. Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 316 Lietuvos įmonių vadovų.
Daugiau nei pusė respondentų nurodė, kad rinkdamiesi darbuotoją pirmiausia vertina jo gebėjimus ir tik papildomai – oficialius kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Maždaug penktadaliui apklaustųjų tokie dokumentai apskritai nėra svarbūs.
Kartu tyrimas parodė ir kitą darbo rinkos pusę. Maždaug trečdalis apklaustų darbdavių yra susidūrę su atvejais, kai tinkamų gebėjimų turintis kandidatas nebuvo priimtas į darbą, nes neturėjo reikalaujamo kvalifikaciją patvirtinančio dokumento.
Pasak I. Juknevičiūtės-Lukašonok, medicinoje, teisėje, tam tikrose inžinerijos profesijose ir dalyje viešojo sektoriaus pareigybių atitinkamas išsilavinimas ar profesinė kvalifikacija išlieka būtina sąlyga. Vieną tokių situacijų ji prisimena iš atrankos viešajame sektoriuje.
„Savo srities profesionalui, kuris pirmojo pokalbio metu pasirodė bene geriausiai, teko pateikti neigiamą atsakymą vien dėl to, kad jis nebuvo įgijęs bakalauro laipsnio. Nors kandidatuodamas buvo nurodęs studijų metus, paaiškėjo, kad studijos nebuvo užbaigtos ir diplomas neįgytas. Kandidatui iki formalaus išsilavinimo patvirtinimo buvo pritrūkę vos paskutinio žingsnio – bakalauro apsigynimo“, – pasakoja ji.
Tuo tarpu pozicijose, kuriose konkretaus išsilavinimo nereikalaujama, kandidato galimybes gali išplėsti visai kitoje profesijoje įgyti gebėjimai.
„Teko girdėti atvejį, kai į sudėtingą, itin didelio kruopštumo reikalaujančią gamybą nebepavyko pritraukti reikiamą kvalifikaciją ir išsilavinimą turinčių kandidatų, todėl buvo nusamdytas manikiūro meistras. Pasirodo, jo kruopštumas, tikslumas ir gebėjimas dirbti su specifiniais įrankiais puikiai tiko konkrečiam gamybos procesui. Jei neklystu, vėliau į panašias pozicijas buvo įdarbinta ir daugiau manikiūro meistrų. Galime tai laikyti geru perkeliamųjų kompetencijų pavyzdžiu“, – sako I. Juknevičiūtė-Lukašonok.
Pašnekovės teigimu, būtent gebėjimas pritaikyti vienoje srityje sukauptą patirtį kitoje leidžia kandidatams neapsiriboti turimu išsilavinimu. Tai matyti ir iš sričių, kuriose šiandien dirba aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės.
„Pardavimų, logistikos, personalo valdymo ir daugelyje kitų sričių dirba daugybė profesionalų, kurie universitetuose studijavo visai ką kita. Kandidatai drąsiai kandidatuoja į pozicijas, kurios nėra tiesiogiai susijusios nei su jų įgytu išsilavinimu, nei su ankstesne darbo patirtimi“, – sako I. Juknevičiūtė-Lukašonok.
Studijų kryptis – dar ne profesija visam gyvenimui
Tai, kad konkreti studijų kryptis ne visada sutampa su vėlesne profesija, nereiškia, kad pats išsilavinimas praranda vertę. Lietuvos sveikatos technologijų bendrovės „Pulsetto“ prekės ženklo ir komunikacijos vadovė Jūratė Šukštulė sako, kad universitete įgytos žinios gali būti pritaikomos gerokai plačiau, o atrankoje daug apie kandidatą pasako ir vėliau sukaupta profesinė patirtis.
„Turbūt viskas persipina – patirtis atspindi ir konkrečius gebėjimus, ir požiūrį. Jei reikėtų išskirti vieną dalyką, sakyčiau patirtį, nes ji apima bent didžiąją dalį ir kitų kriterijų“, – teigia J. Šukštulė.
„Pulsetto“, pasak jos, taip pat dirba žmonių, kurių dabartinė veikla tiesiogiai nesusijusi su tuo, ką jie studijavo.
„Universitetinės studijos suteikia ne tik konkrečios srities žinių, bet ir platesnį pasaulio supratimą, gebėjimą dirbti su informacija ir duomenimis, analizuoti bei suprasti procesus. Manau, tai gerai parodo, kad diplomas nebūtinai nulemia visą karjeros kelią“, – sako J. Šukštulė.
Pasak pašnekovės, dalį konkrečiai pozicijai reikalingų žinių galima įgyti jau dirbant.
„Pareigos ir verslo poreikiai keičiasi greičiau nei studijų programos, todėl karjeroje svarbus lankstumas ir smalsumas. Pavyzdžiui, politikos mokslų diplomas netrukdo dirbti marketinge – tai gali būti tvirtas pagrindas, o trūkstamų konkrečios srities žinių galima įgyti dirbant“, – sako J. Šukštulė.
Nors manikiūro meistrų tarp „Pulsetto“ darbuotojų kol kas nėra buvę, J. Šukštulė sako, kad kandidato profesinė patirtis savaime nebūtų priežastis jo atmesti.
„Niekada nesakome „ne“ vien dėl to, ką žmogus dirbo ar studijavo anksčiau. Mums svarbu jo patirtis, motyvacija ir noras mokytis. Jei žmogus gali savo turimus gebėjimus pritaikyti konkrečioje pozicijoje, ankstesnė profesija neturėtų būti kliūtis“, – sako J. Šukštulė.
