Nerimas dėl pinigų dažniausiai siejamas su tuo, kaip jaučiamės šiandien, tačiau jo poveikis gali būti gerokai platesnis. Ilgalaikis stresas veikia miegą, emocinę būseną, kasdienius įpročius ir fizinę sveikatą, o tyrimai rodo ir ryšį tarp žmogaus finansinės padėties bei ilgaamžiškumo. Apie tai, kaip finansinis stresas veikia sveikatą, pasakoja „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovė Ieva Linkutė-Urbonė ir psichologė Jovita Kriukelytė.
JAV Šiaurės Vakarų universiteto (angl. „Northwestern University“) mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad didesnį turtą iki vidutinio amžiaus sukaupę žmonės per tolesnius beveik 24 metus turėjo mažesnę mirtingumo riziką. Ryšys išliko net lyginant tos pačios šeimos narius – brolius, seseris ir dvynius. Tyrėjai pabrėžia, kad pats turtas nebūtinai yra tiesioginė ilgesnio gyvenimo priežastis: poveikis gali pasireikšti per stresą, gyvenimo būdą, galimybes rūpintis sveikata ir kitus veiksnius.
„Finansinė gerovė nėra tik klausimas, kiek pinigų žmogus turi sąskaitoje. Ne mažiau svarbu, ar jis žino, kur išleidžia pinigus, turi rezervą netikėtumams ir jaučia, kad atsiradus finansiniam iššūkiui turės iš ko jį spręsti. Tokia kontrolė savaime neišsprendžia visų problemų, tačiau sumažina neapibrėžtumą, kuris dažnai ir yra ilgalaikės įtampos priežastimi“, – sako I. Linkutė-Urbonė.
Kai piniginė tampa nuolatiniu streso šaltiniu
Finansiniai sunkumai gali ištikti kiekvieną, tačiau problema tampa gilesnė, kai nerimas dėl pinigų iš laikinos situacijos virsta nuolatine būsena. Psichologės teigimu, tokiu atveju finansai žmogaus sąmonėje gali reikšti kur kas daugiau nei vien pajamas ar santaupas.
„Labai dažnai žmogaus psichikoje finansai nėra vien skaičiai sąskaitoje ar piniginėje. Jie gali būti susiję su saugumo, galios, priklausymo bendruomenei ir savo vertės klausimais. Kai žmogus savo psichologinių poreikių patenkinimą susieja su pinigais, jie gali tapti ilgalaikio streso šaltiniu. Žmogus gali nuolat jausti nepakankamumą ir taip dar labiau užsidaryti įtampos rate, vis daugiau energijos skirdamas galimų grėsmių vengimui“, – sako J. Kriukelytė.
Ji priduria, kad žmogaus organizmas yra gerai prisitaikęs susidoroti su trumpalaikiu stresu, tačiau visai kas kita, kai pavojaus būsena užsitęsia.
„Nuolatinis nerimas dėl pinigų, kaip ir bet kuris kitas ilgalaikis stresas, reiškia, kad visas žmogaus kūnas ir psichinė būsena ilgą laiką yra įtampoje, tarsi nuolatinėje parengties pavojui būsenoje. Kai nerimas tampa nuolatinis, organizmas gali išlikti šioje įtampoje tarsi visą laiką reikėtų kovoti dėl išgyvenimo. Natūralu, kad tokiu atveju organizmo resursai eikvojami greičiau, lieka mažiau laiko jiems atsistatyti, todėl ilgainiui gali nukentėti įvairios organizmo sistemos ir bendra žmogaus savijauta“, – teigia psichologė.
Svarbu ne tik pajamos, bet ir kontrolės jausmas
Finansinis saugumas turi realų materialų pagrindą – žmogui, kurio pajamų neužtenka būtiniausiems poreikiams, vien kitoks požiūris problemos neišspręs. Vis dėlto psichologė pabrėžia, kad pajamų dydžio ir savijautos negalima sutapatinti.
„Finansinis saugumas neabejotinai gali būti svarbus gyvenimo kokybės ir sveikatos veiksnys, tačiau svarbios ne tik pačios pajamos, bet ir tai, kaip žmogus vertina savo situaciją – kiek jis jaučiasi galintis įveikti sunkumus, kiek turi į ką atsiremti ir kiek jaučiasi vertingas nepriklausomai nuo savo pajamų ir finansinio statuso. Kai žmogus mato, kad gali daryti įtaką savo situacijai, net jeigu jo galimybės ribotos, jis paprastai turi daugiau psichologinių resursų veikti“, – sako J. Kriukelytė.
Pasak „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovės, suvaldyti stresą gali padėti finansinis rezervas.
„Finansinis rezervas svarbus ne todėl, kad turėtume pasiruošti kiekvienam įmanomam blogam scenarijui. Jo paskirtis – suteikti laiko. Netikėtai praradus dalį pajamų, sugedus automobiliui ar atsiradus kitoms neplanuotoms išlaidoms, santaupos leidžia sprendimą priimti ramiau, o ne tą pačią dieną. Būtent todėl finansinė pagalvė yra ne tik finansinis, bet tam tikra prasme ir emocinio saugumo instrumentas“, – pažymi I. Linkutė-Urbonė.
Nuo ko pradėti, jei finansai kelia stresą?
Pasak I. Linkutės-Urbonės, žmogui, kuris dėl pinigų jau patiria įtampą, nereikėtų iš karto kelti sau sunkiai pasiekiamų taupymo tikslų. Pirmasis žingsnis – aiškiai pamatyti dabartinę situaciją: kiek gaunama pajamų, kiek išleidžiama būtinosioms reikmėms, kokie yra finansiniai įsipareigojimai ir kur lieka erdvės pokyčiams.
„Finansinis planas turėtų ne didinti spaudimą, o jį mažinti. Jei šiuo metu sukaupti šešių mėnesių rezervą atrodo nerealu, galima pradėti nuo gerokai mažesnio tikslo. Net nedidelė reguliariai atidedama suma kuria įprotį ir didina rezervą. Svarbiausia ne siekti tobulo biudžeto, o susikurti sistemą, kurią žmogus realiai gali išlaikyti ilgą laiką“, – atkreipia dėmesį I. Linkutė-Urbonė.
Jai pritaria ir psichologė pridurdama, kad finansiniam stresui nereikėtų leisti tapti vienintele gyvenimo tema.
„Miegas, judėjimas, reguliarus maitinimasis, santykiai su artimaisiais ir veiklos, kurios suteikia prasmę, nėra „prabanga“ – jos padeda išlaikyti psichologinius resursus, reikalingus problemoms spręsti. Labai svarbu ir neatsiriboti nuo kitų žmonių. Nors išgyvenant krizę dažnai jaučiama gėda ir norisi nuo visų pasislėpti, krizę įveikti padeda ryšys su kitais“, – pabrėžia J. Kriukelytė.
Anot jos, taip pat svarbu finansinių sunkumų nepaversti savo vertės matu: „Pinigų trūkumas gali riboti pasirinkimus, tačiau jis neapibrėžia žmogaus kaip asmenybės vertės. Kai žmogus gali atskirti finansinius sunkumus nuo savęs vertinimo, atsiranda daugiau erdvės ieškoti sprendimų, išsaugoti savivertę ir pasirūpinti savimi.“
