2026 m. lapkričio 19 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Bendrame Seimo Švietimo ir mokslo bei Kultūros komitetų posėdyje aptartos vaikų saugumo skaitmeninėje erdvėje problemos – nuo grėsmių prevencijos ir žalingo turinio kontrolės iki amžiaus ribojimų interneto platformose teisinio reglamentavimo.
Diskusijoje su valstybės institucijų, teisėsaugos bei žiniasklaidos atstovais pabrėžta, kad gausioms prevencijos iniciatyvoms trūksta centralizuoto koordinavimo, o valstybės reakcija į žalingą turinį išlieka per lėta. Todėl siekiant efektyviai apsaugoti nepilnamečius, būtina pereiti nuo pavienių draudimų prie kompleksinių sprendimų, įtraukiant skaitmeninių paslaugų teikėjų atsakomybę.
Kultūros komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė pabrėžė, kad, ES lygmeniu svarstant naujas nepilnamečių apsaugos priemones, nacionaliniu lygmeniu būtina veiksmingiau išnaudoti jau galiojančius teisinius ir prevencinius instrumentus. „Svarbu įvertinti, ar atsakomybė už vaikų saugumą yra aiškiai paskirstyta tarp platformų, valstybės institucijų ir šeimų. Kalbėti turime ne tik apie žalingo turinio filtravimą, bet ir apie pačių platformų algoritmus – ką jos rekomenduoja vaikams ir kaip skatina ilgesnį naudojimąsi“, – teigė V. Aleknavičienė.
Visgi vien tik griežti apribojimai laukiamo rezultato neduoda. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė atkreipė dėmesį į pačių jaunuolių požiūrį: „Lietuvos moksleivių sąjungos apklausos duomenimis, net 77 proc. mokinių mano, kad griežtas draudimas tik paskatins taisyklių pažeidinėjimą. Todėl pagrindinį dėmesį turime telkti į skaitmeninį švietimą ir didesnę pačių platformų atsakomybę, nes vien draudimai neretai sukelia priešingą efektą.“
Diskusijoje taip pat aptartos teisinio reguliavimo spragos. Tradicinė žiniasklaida atsakingai žymi turinį, taikydama amžiaus cenzą, tačiau socialinių platformų turinio kūrėjai šia tvarka piktnaudžiauja. Todėl aptarti siūlymai dėl galimo viešosios informacijos rengėjo sąvokos praplėtimo, taip užtikrinant vieningus standartus visiems kūrėjams ir užkertant kelią nefiltruojamo turinio sklaidai.
Posėdyje išryškintas lėtas institucijų reagavimo laikas ir išteklių trūkumas. Atkreiptas dėmesys, kad nuo pažeidimo fiksavimo iki turinio pašalinimo platformose dažnai praeina apie mėnuo. Tuo tarpu vaiko teisių apsaugos atstovai pažymėjo, kad valstybėje trūksta vieno koordinatoriaus, atsakingo už visų programų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu, kad ir gyventojų pranešimai apie pažeidimus internete būtų valdomi labiau centralizuotai, o institucijos reaguotų sparčiau ir tikslingiau.
Posėdyje atkreiptas dėmesys į skausmingas tendencijas: jaunų žmonių polinkį dalintis intymiais momentais uždarose grupėse, iš kurių informacija vėliau nuteka į viešumą, bei nuolat augantį elektroninių patyčių mastą. Šiame kontekste papildomas iššūkis kyla ir ugdymo įstaigose – nors išmaniųjų įrenginių naudojimas pamokų metu yra ribojamas, mokyklose veikiantis belaidis internetas dažnai nefiltruoja naršomo turinio. Todėl aptarti siūlymai suformuoti rekomendacijas, kuriomis remiantis mokyklų tinkluose būtų technologiškai blokuojama prieiga prie žalingos informacijos.
Apibendrindami diskusiją, parlamentarai sutarė, kad skaitmeninėje erdvėje privalu ugdyti pagarbaus, neapykantos nekurstančio bendravimo kultūrą, o kokybiškas vaikų užimtumas realiame gyvenime išlieka geriausia alternatyva ekranams. Komitetai planuoja tęsti šio klausimo parlamentinę kontrolę, išklausyti psichologų bei psichiatrų vertinimus ir siekti, kad kompleksiniai sprendimai būtų aptariami Seimo plenariniame posėdyje.
Daugiau informacijos:
Švietimo ir mokslo komiteto biuro padėjėjas
Matas Kazlauskas
Tel. (0 5) 209 6858, el. p. matas.kazlauskas@lrs.lt
