Skip to content
19 lapkričio, 2026
  • Apie mus
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!

Jūsų žinių portalas!

Primary Menu
  • Aktualijos
    • Lietuva
    • Pasaulis
  • Verslas
    • Ekonomika
    • Technologijos
    • Transportas
  • Nuomonės
  • Pramogos
  • Sportas
  • Sveikata
  • Margumynai
  • Galerijos

Tapo mama be visuomenės palaiminimo

Žinių portalo redakcija 19 lapkričio, 2026 7 minutes read
„OnlyFans“ – neištikimybė už prenumeratos kainą

„Jeigu kiekviena mama savo vaikams atiduotų tiek, kiek atiduodu aš, gal niekas ir nebeklaustų, ar moteris su negalia gali būti gera mama“, – sako du sūnus auginanti Živilė Bagdonavičiūtė. Įgyvendinti didžiausios svajonės – tapti mama – jai nesutrukdė nei nuo vaikystės lydinti negalia, nei aplinkinių nuogąstavimai.

Nuo vaikystės svajojo būti mama

Iš Panevėžio kilusi Živilė Bagdonavičiūtė diagnozę išgirdo anksti. Pirmuosius ligos ženklus mama pastebėjo, kai dukrai buvo pusantrų metų. „Man pradėjo skaudėti čiurną, naktimis verkdavau. Mama ieškojo priežasties, vedžiojo mane pas gydytojus, kol viena reumatologė, atlikusi tyrimus, nustatė jaunatvinį reumatoidinį artritą. Gydytojai labai stebėjosi, nes reumatoidiniu artritu dažniausiai serga vyresni žmonės, o čia susirgo toks mažas vaikas“, – pasakoja Živilė.

Dėl sąnarių ir akių pažeidimų Živilė vaikystėje dažnai gydėsi Vilniaus ligoninėse, o vienuolikos metų jai buvo atlikta klubo operacija. „Po jos visus metus pragulėjau sugipsuota. Naktimis žadindavau mamą, kad padėtų apsiversti, nes gulint vienoje padėtyje viską skaudėdavo. Į mokyklą tais metais nevaikščiojau – mokytoja ateidavo pas mane į namus“, – prisimena ji.

Į klasę Živilė grįžo ketvirtokė, jau vežimėliu. „Kartą mokytoja paklausė, kuo norime tapti užaugę. Viena klasės draugė atsakė, kad mama, ir mokytoja nusijuokė – tai ne profesija. O aš kaip tik ruošiausi pasakyti tą patį, man atrodė, kad būti mama yra svajonių darbas. Tad kai priėjo mano eilė, nusprendžiau neberizikuoti ir pasakiau, kad būsiu namų šeimininkė“, – juokiasi pašnekovė.

Svajonė būti mama ją lydėjo ir vėliau. Su lėlėmis Živilė teigia žaidusi iki keturiolikos metų, o kai mama, dirbusi aukle, išeidavo pas gydytojus, prižiūrimą berniuką palikdavo sergėti dukrai.

Atsakomybę prisiėmė pati

Baigusi mokyklą, dvidešimt vienerių Živilė išvyko į Radviliškį mokytis vairuoti. Ten ji susipažino su būsimu pirmojo sūnaus tėčiu. „Pradėjome draugauti, ir gana greitai supratau, kad laukiuosi. Jam ši žinia buvo šokas, jis nesitikėjo, kad viskas įvyks taip greitai. Tada pasakiau: jei tu dar nepasiruošęs, nieko tokio. Aš prisiimu atsakomybę ir vaiką auginsiu viena“, – pasakoja Živilė.

Nerimo neslėpė ir jos artimieji. „Sesuo paklausė: „Ar tau pavyks? Ar tu galėsi pasirūpinti kūdikiu?“,“ – prisimena moteris.

Palaikymo ji nesulaukė ir iš medikų. „Reumatologė, išgirdusi, kad laukiuosi, tik dūsavo: „Tokius vaistus gerdama… Na, bet ką jau dabar padarysi.“ Jeigu būčiau jos klaususi iš anksto, tikrai būčiau išgirdusi, kad nesąmonė galvoti apie vaikus, kai sergi tokia sunkia liga“, – sako Živilė.

Pašnekovė pasakoja neseniai bendravusi su socialine darbuotoja, kuri, išgirdusi Živilės istoriją, nustebo: „Ji manęs paklausė: „Tai tau gydytojai leido gimdyti?“ Net sutrikau, nes jų niekada ir neklausiau. Paaiškėjo, kad ji pažįsta moterį su negalia, kuri atsiklausė gydytojos ir išgirdo, kad gimdyti nereikėtų.“

„Kartais atrodo, tarsi mano liga yra ne mano, o visų gydytojų ir visos visuomenės, ir jie gali imti ir nuspręsti už mane. Bet kai vaikas naktį verkia, neatvažiuoja nei medikai, nei kaimynai. Sprendimą priėmiau pati, ir rūpinuosi pati“, – teigia Živilė.

Savarankiškumo moteriai netrūko ir laukiantis pirmagimio. Ji persikėlė iš Panevėžio į Kauną, kur gyveno vaiko tėtis, ir viskuo rūpinosi pati – net gimdymo namuose apsiėjo be mamos pagalbos. Ar susitvarkys, Živilė nesuko galvos – ieškoti išeičių ją nuo mažens mokė gyvenimas su negalia.

„Dar vaikystėje, gulėdama ligoninėje, negalėdavau pasiekti šviesos jungiklio, tad įsijungdavau jį ramentu. Batų su lipdukais tada dar nebuvo, o pasilenkti ir užsirišti raištelių negalėdavau. Todėl užsirišdavau juos iš anksto ir į batą tiesiog įsispirdavau. Visą gyvenimą ieškau sprendimų, todėl ir laukdamasi neabejojau, kad galėsiu pasirūpinti savo vaiku“, – pasakoja ji.

Motyvacija stipresnė už skausmus

Nors skausmas Živilę lydi jau beveik 41 metus, motinystė, jos įsitikinimu, įkvepia nepasiduoti net sunkiausiomis dienomis. „Prisimenu, sūnui buvo metukai ir jam reikėjo išvirti košės. O man užėjo toks skausmas, kad sėdėjau ir negalėjau pajudėti. Pradėjau sau kartoti: nueiti, įpilti vandens, įberti kruopų. Nueiti, įpilti vandens, įberti kruopų. Supratau – kai skausmą paverčiu veiksmu, ypač dėl vaikų, galiu viską“, – sako moteris.

Interviu

Vis dėlto daliai visuomenės moters su negalia motinystė vis dar kelia abejonių – tą patvirtina ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakytos visuomenės apklausos. Apie tai kalbamės su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėju Mariumi Morkevičiumi:

– Ar Tarnyba sulaukia skundų iš moterų su negalia, kurios jaučiasi diskriminuojamos dėl to, kad laukiasi, augina vaikus ar nori tapti mamomis?

– Tokių skundų praktiškai negauname. Tiesa, galima paminėti nustatytos diskriminacijos atvejį, kai mama su judėjimo negalia ilgą laiką negalėjo savarankiškai patekti į vieno Vilniaus vaikų darželio patalpas, kuriose ugdomas jos vaikas. Pastatas nebuvo pritaikytas žmonėms, judantiems vežimėliu, todėl moteris buvo priversta likti darželio bendruomenės nuošalyje.

– Tyrimai rodo, kad daliai visuomenės sunku įsivaizduoti, kaip moteris su negalia gali išnešioti ir pagimdyti vaiką. Kas, jūsų nuomone, skatina visuomenę taip mąstyti?

– Moterų su negalia prigimtinė laisvė kurti šeimą ir turėti vaikų visuomenėje iš tiesų stipriai kvestionuojama. Ypač tai akivaizdu kalbant apie intelekto ir psichosocialinę negalią. Prieš dvejus metus Tarnybos užsakytas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad beveik pusė šalies gyventojų mano, jog moters su intelekto negalia nėštumą galima nutraukti be jos sutikimo, o daugumos nuomone, tokioms moterims apskritai nederėtų gimdyti. Net 70 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad moterys su intelekto negalia elgiasi neatsakingai, nusprendusios susilaukti vaikų. Kai kalbama apie psichosocialinę negalią, taip mano 54 proc. gyventojų.

Tokios nuostatos paremtos įsisenėjusiais stereotipais. Didelė dalis gyventojų smarkiai abejoja moterų su negalia savarankiškumu, todėl linkę jį riboti arba tokiems ribojimams pritaria. Labiausiai liūdina ir šokiruoja paplitęs požiūris į abortą be moters sutikimo. Tai būtų fundamentalus žmogaus teisių pažeidimas.

Iš dalies tokį požiūrį lemia ir tai, kad žmonės su negalia nėra matomi viešajame gyvenime. Per trečdalį Lietuvos gyventojų nepažįsta nė vieno žmogaus su negalia, o tarp moksleivių ir studentų tokių net 60 proc. Kol nebus didesnės įtraukties švietime, darbe ir viešojoje erdvėje, tol išliks rizika, kad žmonės su negalia bus stumiami į paraštes. Vis dar gajus ir senas medicininis požiūris, kai į žmogų žiūrima tik per jo kūną, kaip į kliūtį ar mažiau vertingą asmenį. Toks reiškinys vadinamas eiblizmu.

– Kur moterys su negalia dažniausiai susiduria su diskriminacija, kai planuoja šeimą ar augina vaikus?

– Kadangi konkrečių skundų beveik neturime, sunku įvardyti konkrečias vietas. Svarbiau tai, kad mūsų visuomenėje moterys su negalia apskritai retai matomos kaip būsimos mamos, ir tokia nuostata gali atsispindėti visose viešosiose paslaugose – nuo gydymo įstaigų iki savivaldybių. Aktualios ir praktinės kliūtys: nepakankamai pritaikyti būstai ir vaikų darželiai, trūksta individualios pagalbos.

– Kas turėtų keistis, kad moterys su negalia nepatirtų dvigubos diskriminacijos?

– Kaip itin pažeidžiamai visuomenės grupei, moterims su negalia turi būti sudarytos geresnės sąlygos gauti visapusę pagalbą. Čia reikia kompleksinio požiūrio valstybės mastu. Dauguma moterų su negalia geba įgyti išsilavinimą, kurti prasmingus santykius, gimdyti ir auginti vaikus, dirbti. Kliūtis joms kelia nepritaikyta aplinka – nuo diskriminacinių įsitikinimų, toleruojančių net smurtą prieš moteris, iki individualios pagalbos stokos ir nelanksčių darbo sąlygų. Pašalinus šias kliūtis, sparčiau gerėtų ir žmonių su negalia teisių padėtis, ir visuomenės požiūris į juos.

Tyrimai rodo, kad nuostatos moterų su negalia atžvilgiu keičiasi menkai, ypač kai kalbama apie jų teisę į motinystę. Todėl būtina ir šviesti visuomenę, ir sudaryti geresnes sąlygas gauti visapusę pagalbą.

Autorė Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė

About the Author

81cd9cc2c669f0ec1238bd3fdce43f10b4411da6e11672ce86a3c187e95921ca?s=96&d=mm&r=g Žinių portalas Sveikata

Žinių portalo redakcija

Administrator

Žinių portalo redakcija skelbia Lietuvos ir pasaulio naujienas bei institucijų ir įmonių pranešimus žiniasklaidai.

View All Posts

Post navigation

Previous: Intymi nuotrauka – ne leidimas ją platinti
Next: L.Svirplys: anoreksija man asocijavosi su filmais

Related News

Paskelbtas 2026 metų Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingas: lyderiu pripažinti Druskininkai
3 minutes read

Seimas po svarstymo pritarė kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektui

Žinių portalo redakcija 19 lapkričio, 2026 0
Reabilitacija – ne tik po sunkių traumų ar operacijų: gydytoja paaiškino, kada ji gali priklausyti
5 minutes read

Reabilitacija – ne tik po sunkių traumų ar operacijų: gydytoja paaiškino, kada ji gali priklausyti

Žinių portalo redakcija 19 lapkričio, 2026 0
Kai kaulo priauginimas nėra geriausias kelias: naujos kartos implantai leidžia atkurti viso žandikaulio dantis
10 minutes read

Kai kaulo priauginimas nėra geriausias kelias: naujos kartos implantai leidžia atkurti viso žandikaulio dantis

Žinių portalo redakcija 19 lapkričio, 2026 0

Kategorijos

  • Aktualijos
  • Atrinkta
  • Ekonomika
  • Margumynai
  • Pasaulis
  • Pramogos
  • Rekomenduojama
  • Sportas
  • Sveikata
  • Technologijos
  • Tendencijos
  • Transportas
  • Verslas

Naujausi

  • Parengtas naujos redakcijos Visuomenės informavimo etikos kodekso projektas
    Parengtas naujos redakcijos Visuomenės informavimo etikos kodekso projektas
    Baigė darbą grupė, rengusi Visuomenės informavimo etikos kodekso pataisas. Š.m. birželio 2 dieną vykusioje diskusijoje apie Visuomenės informavimo
  • Parengtas naujos redakcijos Visuomenės informavimo etikos kodekso projektas
    Parengtas naujos redakcijos Visuomenės informavimo etikos kodekso projektas
    Baigė darbą grupė, rengusi Visuomenės informavimo etikos kodekso pataisas. Š.m. birželio 2 dieną vykusioje diskusijoje apie Visuomenės informavimo
  • Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė biudžetinių įstaigų, socialinių paslaugų ir švietimo darbuotojų atlyginimų didinimui
    Seimas priskyrė anglies dioksido terminalus valstybinės svarbos energetikos objektams
    2026 m. lapkričio 19 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas
  • Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė biudžetinių įstaigų, socialinių paslaugų ir švietimo darbuotojų atlyginimų didinimui
    Seimas priskyrė anglies dioksido terminalus valstybinės svarbos energetikos objektams
    2026 m. lapkričio 19 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas
  • Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė biudžetinių įstaigų, socialinių paslaugų ir švietimo darbuotojų atlyginimų didinimui
    Seimo komitetuose – klausimas, kas atsako už Lietuvos demografinės politikos rezultatus
    2026 m. lapkričio 19 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Bendrame

Jus sudomins

Parengtas naujos redakcijos Visuomenės informavimo etikos kodekso projektas
2 minutes read

Parengtas naujos redakcijos Visuomenės informavimo etikos kodekso projektas

Žinių portalo redakcija 19 lapkričio, 2026 0
Parengtas naujos redakcijos Visuomenės informavimo etikos kodekso projektas
2 minutes read

Parengtas naujos redakcijos Visuomenės informavimo etikos kodekso projektas

Žinių portalo redakcija 19 lapkričio, 2026 0
Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė biudžetinių įstaigų, socialinių paslaugų ir švietimo darbuotojų atlyginimų didinimui
2 minutes read

Seimas priskyrė anglies dioksido terminalus valstybinės svarbos energetikos objektams

Žinių portalo redakcija 19 lapkričio, 2026 0
Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė biudžetinių įstaigų, socialinių paslaugų ir švietimo darbuotojų atlyginimų didinimui
2 minutes read

Seimas priskyrė anglies dioksido terminalus valstybinės svarbos energetikos objektams

Žinių portalo redakcija 19 lapkričio, 2026 0
© %year% Jūsų žinių portalas | MoreNews by AF themes.
  • Apie mus
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!
Manage Consent
To provide the best experiences, we use technologies like cookies to store and/or access device information. Consenting to these technologies will allow us to process data such as browsing behavior or unique IDs on this site. Not consenting or withdrawing consent, may adversely affect certain features and functions.
Functional Visada aktyvus
The technical storage or access is strictly necessary for the legitimate purpose of enabling the use of a specific service explicitly requested by the subscriber or user, or for the sole purpose of carrying out the transmission of a communication over an electronic communications network.
Preferences
The technical storage or access is necessary for the legitimate purpose of storing preferences that are not requested by the subscriber or user.
Statistics
The technical storage or access that is used exclusively for statistical purposes. The technical storage or access that is used exclusively for anonymous statistical purposes. Without a subpoena, voluntary compliance on the part of your Internet Service Provider, or additional records from a third party, information stored or retrieved for this purpose alone cannot usually be used to identify you.
Marketing
The technical storage or access is required to create user profiles to send advertising, or to track the user on a website or across several websites for similar marketing purposes.
  • Tvarkyti parinktis
  • Tvarkyti paslaugas
  • Tvarkyti {vendor_count} pardavėjus
  • Skaitykite daugiau apie šiuos tikslus
View preferences
  • {title}
  • {title}
  • {title}