2026 m. lapkričio 19 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Bendrame Seimo Ateities komiteto ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje aptartos demografinės raidos tendencijos, Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategijos įgyvendinimas ir ilgalaikės politikos kryptys. Diskutuota, ar pasirinktos priemonės atitinka realius visuomenės poreikius ir ar valstybė turi veiksmingą jų koordinavimo, finansavimo ir rezultatų vertinimo sistemą.
„Labai vertinu Ateities komiteto iniciatyvą iš esmės nagrinėti demografijos klausimą ir džiaugiuosi, kad bendrame komitetų posėdyje sutelkėme tiek daug ekspertų. Šiandien visas pasaulis ieško mokslu grįstų sprendimų, kaip sustabdyti gilėjančią demografinę krizę, todėl šiai temai teikiu aukščiausią prioritetą. Lietuva jau turi gerovės valstybės instrumentų – vien vaiko pinigams kitąmet skirsime 1,3 mlrd. eurų. Tačiau šios didelės investicijos kol kas neduoda laukiamo demografinio poveikio. Todėl susirinkome peržiūrėti strateginių dokumentų ir sutarti, kurie instrumentai pagaliau pradės realiai veikti. Svarbu turėti realistiškų lūkesčių, tačiau esu tikras, kad tinkamus sprendimus atrasime“, – pabrėžė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Tomas Tomilinas.
Lietuvos banko pristatytas tyrimas atskleidė, kad didelė gimstamumo mažėjimo dalis susijusi su tuo, jog rečiau susilaukiama pirmojo vaiko. Ekspertai taip pat pabrėžė, kad demografinė politika negali apsiriboti finansine parama šeimoms – ji turi apimti viešųjų paslaugų prieinamumą, visuomenės sveikatą, migraciją, ekonomikos produktyvumą ir gebėjimą prisitaikyti prie senstančios visuomenės poreikių.
Vienu svarbiausių posėdžio klausimų tapo atotrūkis tarp valstybės strateginių siekių ir jų įgyvendinimo. Seimas, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“, nustatė demografinės raidos stebėsenos rodiklius ir įgyvendinimo stebėsenos mechanizmą. Tačiau bendrame komitetų posėdyje išryškėjo esminis parlamentinės kontrolės klausimas: ar šios strateginės nuostatos veiksmingai perkeliamos į konkrečias valstybės politikos priemones, finansavimo sprendimus ir institucijų atsakomybę? Ar pasiekti rezultatai sistemingai vertinami ir naudojami politikai koreguoti?
Ateities komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas atkreipė dėmesį, kad „Lietuva 2050“ iš esmės nustato ilgalaikę valstybės kryptį, tačiau demografiniams iššūkiams spręsti būtinas kompleksinis požiūris. Jis turi apimti ne tik atskirų priemonių vykdymą, bet ir bendrą valstybės institucijų atsakomybę už rezultatus.
Posėdyje dalyvavę institucijų atstovai ypač daug dėmesio skyrė Lietuvos demografinei ateičiai po 2030 metų. Strategija „Lietuva 2050“ įpareigoja galvoti ne tik apie artimiausius biudžetinius metus, bet ir apie tai, kokią valstybę paliksime ateities kartoms. Tam būtina suderinti šeimos, migracijos, sveikatos, užimtumo, švietimo, regionų ir ekonomikos politiką, nustatyti aiškius prioritetus ir institucijų atsakomybę.
Ne mažiau svarbu įvertinti, ar valstybė turi patikimų demografinės raidos scenarijų ir ar jie naudojami planuojant viešąsias paslaugas, darbo jėgos poreikį ir valstybės finansinius įsipareigojimus. Demografinių pokyčių negalima vertinti atskirai nuo ekonominio ir nacionalinio saugumo.
„Svarbiausias šiandienos klausimas – ar Lietuva pasirengusi pereiti nuo demografinių problemų konstatavimo prie realių, pamatuojamų ir ilgalaikių valstybės sprendimų?“ – apibendrino V. Grubliauskas.
Bendro posėdžio išvados taps pagrindu tolesnei parlamentinei kontrolei ir rekomendacijoms Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl nuoseklios demografinės politikos įgyvendinimo iki 2030 m. ir vėliau. Lietuvos ateitis nėra savaime suprantama: jai reikia ne tik finansinių išteklių, bet ir aiškios valstybės krypties, atsakomybės ir veiksmų jau šiandien.
Bendro komitetų sprendimo projektas bus tobulinamas atsižvelgus į posėdyje išsakytas pastabas ir pasiūlymus, o vėliau toliau svarstomas Ateities komitete ir Socialinių reikalų ir darbo komitete.
Daugiau informacijos:
Vytautas Grubliauskas
Seimo Ateities komiteto pirmininkas
El. p. vytautas.grubliauskas@lrs.lt
Parengė Seimo Ateities komiteto biuras:
Ramūnas Čepaitis, el. p. ramunas.cepaitis@lrs.lt
Anželika Gaspariūnienė, el. p. anzelika.gaspariuniene@lrs.lt
Miglė Paulauskė, el. p. migle.paulauske@lrs.lt
Laurynas Misevičius, el. p. laurynas.misevicius@lrs.lt
Arūnas Augustinaitis, el. p. arunas.augustinaitis@lrs.lt
