Prieširdžių virpėjimas yra dažniausias širdies ritmo sutrikimas, galintis ne tik pabloginti žmogaus savijautą ar sumažinti darbingumą, bet ir didinti širdies nepakankamumo bei insulto riziką. Vienas veiksmingiausių šio sutrikimo gydymo būdų yra kateterinė abliacija, kuri nuo spalio atliekama ir Vilniaus ligoninėje „Meliva“. Kaip atliekama ši procedūra, kam ji gali būti taikoma ir kaip po jos keičiasi paciento kasdienybė, pasakoja Vilniaus diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „Kardiolitos klinikos“) gydytojas kardiologas doc. dr. Gediminas Račkauskas.
Prieširdžių virpėjimas nustatomas maždaug 4 proc. Lietuvos gyventojų. Šis širdies ritmo sutrikimas ne tik blogina savijautą, bet ir kelia rimtų sveikatos komplikacijų riziką – net penkis kartus padidina galvos smegenų insulto, tris kartus – širdies nepakankamumo tikimybę. Šio ritmo sutrikimo metu viršutinėse širdies kamerose, prieširdžiuose, elektriniai signalai tampa chaotiški, todėl prieširdžiai nebesusitraukia ritmiškai ir efektyviai, o ima labai greitai virpėti. Dėl to širdies ritmas tampa nereguliarus, o pulso dažnis gali padidėti iki 100–175 dūžių per minutę.
Kateterinė prieširdžių virpėjimo abliacija yra techniškai sudėtinga ir invazinė, tačiau standartizuota bei plačiai Europoje atliekama procedūra. Ji gali būti taikoma pacientams, kuriuos vargina simptominis paroksizminis ar persistentuojantis prieširdžių virpėjimas, ypač kai gydymas antiaritminiais vaistais nėra veiksmingas ar sukelia nepageidaujamą poveikį. Abliacija taip pat svarstoma tada, kai prieširdžių virpėjimą lydi širdies nepakankamumas, o greitas ritmas gali silpninti širdies raumenį. Šiuo atveju abliacija gali išsaugoti širdies funkciją ir sumažinti hospitalizacijų skaičių.
„Kuo labiau pacientą vargina dusulys, dažnas širdies plakimas, silpnumas ir galvos svaigimas, tuo didesnė procedūros nauda. Vertinamas ir prieširdžių virpėjimo tipas bei trukmė, nes paroksizminio tipo ritmo sutrikimo gydymas paprastai būna veiksmingesnis nei persistuojančio ar ilgai trunkančio persistuojančio prieširdžių virpėjimo. Taip pat atsižvelgiama į ankstesnio gydymo vaistais rezultatus ir paciento lūkesčius. Svarbu suprasti, kad abliacija negarantuoja, jog ritmo sutrikimas daugiau nepasikartos, kai kuriais atvejais gali prireikti pakartotinės procedūros ar tolesnio vaistų vartojimo“, – sako doc. dr. G. Račkauskas.
Širdis pasiekiama atlikus nedidelį dūrį kirkšnyje
Abliacijos metu per kelis nedidelius dūrius kirkšnies srityje įvedami kateteriai, kurie kraujagyslėmis pasiekia dešinįjį prieširdį. Tuomet specialia adata atliekama tarpprieširdinės pertvaros punkcija, leidžianti kateteriui patekti į kairįjį prieširdį, į kurį atsiveria plaučių venos. Aplink jų žiotis sukuriama zona, elektriškai izoliuojanti patologinius elektrinius signalus perduodančius audinius. Procedūros pabaigoje patikrinama, ar šie impulsai nebepatenka į prieširdį, o pasiekus norimą rezultatą kateteriai pašalinami.
Vilniaus ligoninėje „Meliva“ taikoma pulsinio lauko abliacijos technologija. Tai neterminis metodas, kuriam pasitelkiami itin trumpi aukštos įtampos elektros impulsai. Jie sukelia negrįžtamą elektroporaciją ir taip izoliuoja širdies raumens ląsteles, perduodančias patologinius elektrinius signalus. Nuo radiodažninės ar kriobalioninės abliacijos šis metodas skiriasi tuo, kad audiniai neveikiami nei karščiu, nei šalčiu, todėl nesukeliamas klasikinis terminis pažeidimas. Be to, širdies raumens ląstelės yra jautresnės elektroporacijai nei aplinkinės struktūros.
Prieširdžių virpėjimo abliacijas Vilniaus ligoninėje „Meliva“ atlieka gydytojai kardiologai doc. dr. Gediminas Račkauskas ir dr. Jonas Jarašūnas. Vilniaus ligoninės „Meliva“ kardiologų komandoje taip pat dirba prof. habil. dr. Audrius Aidietis, turintis ilgametę prieširdžių virpėjimo gydymo patirtį.
Prieširdžių virpėjimo abliacija dažniausiai atliekama taikant bendrąją nejautrą. Procedūra įprastai trunka apie 1–2 valandas. Po procedūros pacientas kelias valandas stebimas, o sklandžiai sveikstant iš ligoninės gali būti išleidžiamas jau kitą dieną.
Pasiruošimas prasideda dar prieš atvykstant į ligoninę
Doc. dr. G. Račkauskas pasakoja, kad prieš abliaciją atliekama elektrokardiograma, padedanti įvertinti širdies ritmą ir laidumą, taip pat širdies ultragarsinis tyrimas, kuriuo vertinama jos struktūra, funkcija, prieširdžių dydis ir vožtuvų būklė. Priklausomai nuo individualios situacijos, gali būti skiriama ir širdies kompiuterinė arba magnetinio rezonanso tomografija. Šie tyrimai leidžia detaliai atvaizduoti kairįjį prieširdį ir plaučių venas bei sudaryti 3D žemėlapį. Taip pat atliekami kraujo tyrimai, kuriais vertinami bendrieji kraujo rodikliai, krešumas, inkstų funkcija, elektrolitų ir skydliaukės hormonų kiekis.
„Antikoaguliantus, arba kraują skystinančius vaistus, prieš procedūrą būtina vartoti įprastai. Po abliacijos jų vartojimas tęsiamas bent 3 mėnesius atsižvelgiant į kraujavimo ir trombų susidarymo riziką. Daugiau dėmesio svarbu skirti vaistams nuo diabeto. Pavyzdžiui, dėl skrandžio turinio aspiracijos rizikos GLP-1 agonistų vartojimą vertėtų sustabdyti likus savaitei iki procedūros, o SGLT2 inhibitorių – bent trims dienoms dėl galimos ketoacidozės rizikos“, – atkreipia dėmesį gydytojas kardiologas.
Prie įprastos veiklos dažniausiai grįžtama po kelių dienų
Pirmąją parą po procedūros pacientas gali jausti lengvą diskomfortą kirkšnies srityje, nedidelį patinimą, krūtinės skausmą ar širdies ritmo permušimus, kurie dažniausiai praeina per kelias dienas. Pirmąsias 3–7 dienas vertėtų vengti intensyvaus fizinio krūvio ir didelių svorių kilnojimo. Dirbant nesunkų darbą prie įprastos veiklos įprastai grįžtama po 2–3 dienų, o jei darbas fiziškai sunkesnis, 1–2 savaičių.
Lengvesnį sportą galima atnaujinti maždaug po savaitės, o intensyvias treniruotes ir jėgos pratimus – po 2–4 savaičių, atsižvelgiant į savijautą. Jei po procedūros atsirastų stiprus krūtinės skausmas, dusulys, gausus kraujavimas, karščiavimas ar neurologiniai simptomai, geriau nedelsiant kreiptis į gydytoją kardiologą.
„60–80 proc. pacientų po sėkmingos prieširdžių virpėjimo abliacijos pajunta ryškų savijautos pagerėjimą: širdies ritmo sutrikimai daugiau nebevargina, o kartu su aritmija išnyksta dusulys, nuovargis, galvos svaigimas ir silpnumas. Taip pat pagerėja fizinio krūvio tolerancija ir bendra gyvenimo kokybė“, – pasakoja doc. dr. G. Račkauskas.
Kurį laiką gali prireikti vaistų
Gydytojas kardiologas atkreipia dėmesį, kad viena procedūra ne visada visiškai išsprendžia prieširdžių virpėjimo problemą. Ritmo sutrikimas gali atsinaujinti, ypač jei jis yra ilgalaikis ar pastovus, padidėjęs prieširdis, nustatyta fibrozė ar yra kitų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, nutukimas, miego apnėja ar sunkiai kontroliuojama arterinė hipertenzija.
„Net ir sėkmingai atlikus abliaciją, daliai pacientų kurį laiką ar ilgiau gali būti svarbu vartoti vaistus nuo ritmo sutrikimų. Antiaritminiai vaistai, pavyzdžiui, beta blokatoriai ar flekainidas, įprastai skiriami 3–6 mėnesiams arba ilgesniam laikui, jei širdies ritmas išlieka nestabilus. Be to, po abliacijos dažniausiai bent 3 mėnesiams skiriami ir kraują skystinantys vaistai, o ilgalaikio jų vartojimo poreikis nustatomas individualiai“, – teigia Vilniaus diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ gydytojas kardiologas doc. dr. G. Račkauskas.
Abliacija taip pat ne visais atvejais gali būti atliekama iš karto. Procedūra atidedama, jei kairiajame prieširdyje aptinkamas kraujo krešulys, nustatoma aktyvi infekcija, neseniai buvo sutrikusi galvos smegenų kraujotaka ar yra kitų būklių, didinančių intervencijos riziką. Atsargiau vertinami ir pacientai, kuriems nustatytas sunkus nekontroliuojamas širdies nepakankamumas, plautinė hipertenzija, ryškūs kraujo krešėjimo sutrikimai ar kurie negali vartoti antikoaguliantų procedūros metu ir po jos.
„Meliva“ – didžiausias privačių sveikatos priežiūros paslaugų tinklas Lietuvoje, valdantis 86 klinikas ir 5 laboratorijas 27 miestuose. Jose dirba daugiau kaip 3 600 aukštos kvalifikacijos specialistų, teikiančių visų medicinos sričių paslaugas. „Meliva“ priklauso pirmaujančiai Suomijos privačiai sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų teikėjai „Mehiläinen“, garsėjančiai pažangiomis skaitmeninėmis sveikatos priežiūros paslaugomis ir aukštais skandinaviškais kokybės standartais.
