2026 m. lapkričio 19d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Sveikatos apsaugos ministerija turi parengti naują savivaldybių visuomenės sveikatos biurų finansavimo metodiką, o valstybė – įvertinti galimybę papildomai apmokėti konkrečias prevencines paslaugas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Tokį siūlymą Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys prof. dr. Saulius Čaplinskas pateikė lapkričio 18 d. Panevėžyje vykusioje Valstybinės ligonių kasos metinėje konferencijoje, skaitydamas pranešimą „Nuo gydymo prie prevencijos: visuomenės sveikatos vaidmuo sveikatos sistemoje“.
Pasak parlamentaro, sveikatos sistemos rezultatus įprasta vertinti pagal suteiktas gydymo paslaugas, jų kainas, laukimo eiles ir pacientų skaičių. Tačiau ne mažiau svarbu įvertinti, kiek žmonių pavyko apsaugoti nuo ligų, jų komplikacijų ir ankstyvo savarankiškumo praradimo.
„Neįvykęs infarktas nepatenka į ligoninės ataskaitą, išvengtas insultas nesukuria gydymo sąskaitos, o vyresnio žmogaus išsaugotas savarankiškumas retai įvardijamas kaip sveikatos sistemos pasiekimas. Sėkminga prevencija dažnai yra tai, kas neįvyko. Tačiau nematomas nereiškia neišmatuojamas“, – pabrėžė S. Čaplinskas.
Lietuvos problema – ne tik ligų gydymas, bet ir neišnaudotos prevencijos galimybės
Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Europos Komisijos Lietuvos sveikatos būklės apžvalga, 2022 m. standartizuotas prevencinėmis priemonėmis išvengiamų mirčių rodiklis Lietuvoje siekė 309 mirtis 100 tūkst. gyventojų, o Europos Sąjungos vidurkis buvo 168. Tai vienas ryškiausių mūsų sveikatos sistemos iššūkių.
Prarasta sveikata turi ir didelę ekonominę kainą. Birželį Seime vykusioje Sveiko amžėjimo ir ilgaamžiškumo asamblėjoje WifOR instituto sveikatos ekonomistė dr. Malina Miuler (Malina Müller) pristatė modelinį vertinimą, pagal kurį su sveikata susiję produktyvumo nuostoliai trijose Baltijos šalyse siekia apie 9,7 mlrd. eurų per metus, iš jų Lietuvoje – apie 4,8 mlrd. eurų. Šis įvertis apima nedarbingumą, sumažėjusį produktyvumą ir dėl ankstyvų mirčių prarandamą ekonominę vertę, o ne tiesiogines valstybės biudžeto išlaidas.
„Šie skaičiai parodo, kad sveikata yra ne vien gydymo išlaidų klausimas. Prarasta sveikata reiškia mažesnes žmogaus galimybes dirbti, pasirūpinti šeima ir gyventi savarankiškai. Todėl investicijas į prevenciją turime vertinti pagal jų kuriamą naudą žmogui ir valstybei, kartu reikalaudami aiškių rezultatų“, – sakė parlamentaras.
Daugiau užduočių, bet nepakankamai lėšų specialistams
S. Čaplinskas atkreipė dėmesį, kad savivaldybių visuomenės sveikatos biurams keliami vis didesni lūkesčiai, tačiau dabartinis finansavimo modelis nepakankamai atspindi paslaugų apimtį, specialistų poreikį ir realias darbo sąnaudas.
Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija taip pat pabrėžia specialistų trūkumą ir finansavimo neatitikimą nustatytiems etatų normatyvams. Dėl to biurai ne visada gali įgyvendinti jiems pavestas užduotis tokia apimtimi, kokios tikimasi.
„Normatyvas be finansavimo – dar ne paslauga žmogui. Negalime didinti visuomenės sveikatos specialistams keliamų reikalavimų, kartu neužtikrindami realių galimybių juos įgyvendinti. Todėl Sveikatos apsaugos ministerija turi parengti naują finansavimo metodiką, pagrįstą aiškiu paslaugų turiniu, specialistų poreikiu ir faktinėmis sąnaudomis“, – teigė S. Čaplinskas.
Parlamentaras pabrėžė, kad metodikos rengimas ir tinkamo teisinio pagrindo užtikrinimas pirmiausia yra valstybės institucijų atsakomybė. Savivaldybės bei visuomenės sveikatos biurai turi būti lygiaverčiai šio proceso partneriai, o papildomos užduotys neturėtų būti pavedamos nenustačius jų finansavimo.
Prevencinės paslaugos galėtų būti apmokamos pagal aiškią apimtį ir kokybę
Konferencijoje pasiūlyta įvertinti galimybę, atlikus būtinus teisės aktų pakeitimus, dalį standartizuotų prevencinių paslaugų papildomai finansuoti PSDF lėšomis. Tai būtų papildomas, o ne bazinį visuomenės sveikatos biurų finansavimą pakeičiantis mechanizmas.
Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pateiktame pasiūlymų projekte tarp galimų paslaugų įvardijamos ankstyvosios intervencijos jaunuoliams, eksperimentuojantiems su psichoaktyviosiomis medžiagomis, priklausomybės konsultavimas, psichologinės gerovės stiprinimas, savižudybių prevencijos mokymai, fizinio aktyvumo ir sveikos mitybos ugdymas. Taip pat siūloma vertinti struktūruotas širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto prevencijos paslaugas, užtikrinant, kad jos nedubliuotų jau PSDF apmokamos pagalbos.
Asociacija siūlo vienu iš galimų apmokėjimo vienetų laikyti faktiškai suteiktą ir dokumentuotą dalyvio akademinę valandą. Tačiau toks modelis turėtų būti pagrįstas realiomis sąnaudomis, vienodais apskaitos reikalavimais ir aiškiomis kokybės taisyklėmis. Administravimui, stebėsenai bei kitoms veikloms, kurios nėra tiesioginis darbas su paslaugos gavėju, reikėtų atskiro finansavimo pagrindimo.
„Dalyvio valandos apskaita padėtų nustatyti suteiktos paslaugos apimtį, tačiau dalyvavimas dar nėra sveikatos rezultatas. Turime vertinti, ar žmogus užbaigė programą, ar sumažėjo jo sveikatos rizika ir ar pasiekti pokyčiai išliko. Kartu būtina užtikrinti, kad už tą pačią paslaugą nebūtų mokama kelis kartus iš skirtingų finansavimo šaltinių“, – pažymėjo S. Čaplinskas.
Žmogui reikia vienos pagalbos grandinės, o ne atskirų institucijų paslaugų
Parlamentaras pabrėžė, kad prevencijos finansavimo pakeitimai bus naudingi tik tuomet, jeigu kartu gerės asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros bendradarbiavimas.
Pavyzdžiui, šeimos gydytojui nustačius padidėjusią antrojo tipo diabeto riziką, žmogus galėtų gauti ne vien rekomendaciją sveikiau maitintis ar daugiau judėti, bet ir konkrečią tęstinę pagalbą visuomenės sveikatos biure. Po kelių mėnesių būtų vertinama, ar pasikeitė jo įpročiai ir sveikatos rodikliai.
„Tokį nuoseklų prevencijos, diagnostikos, konsultavimo ir gydymo principą taikiau vadovaudamas Lietuvos AIDS centrui, vėliau – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui. Patirtis parodė, kad svarbu ne tik nustatyti riziką ar suteikti atskirą paslaugą, bet ir užtikrinti, kad žmogus gautų pagalbą laiku ir nenutrūktų jos tęstinumas“, – sakė parlamentaras.
2027 metais – konkretūs sprendimai ir pamatuojami rezultatai
S. Čaplinskas pasiūlė 2027 metais pradėti du tarpusavyje susijusius darbus. Pirmasis – Sveikatos apsaugos ministerijai kartu su Valstybine ligonių kasa, savivaldybėmis ir visuomenės sveikatos biurų atstovais parengti naujos finansavimo metodikos projektą, įvertinti papildomo PSDF apmokėjimo teisinį pagrindą, paslaugų savikainą ir specialistų poreikį. Atlikus šį vertinimą būtų galima svarstyti bandomąjį modelį keliose savivaldybėse.
Antrasis – išbandyti nuoseklų pagalbos modelį žmonėms, kuriems nustatyta didesnė širdies ir kraujagyslių ligų ar diabeto rizika. Jo rezultatus siūloma vertinti po šešių ar dvylikos mėnesių, atsižvelgiant į paslaugų prieinamumą, dalyvavimo tęstinumą ir sveikatos rodiklių pokyčius.
„Siūlau pereiti nuo pasiūlymų rinkimo prie konkretaus tarpinstitucinio darbo, kuriame būtų aiški atsakomybė, terminai ir rezultatai. Prevencija neturi konkuruoti su gydymu – ji turi tapti neatsiejama sveikatos sistemos dalimi. Mūsų tikslas – daugiau geros sveikatos gyvenimo metų“, – apibendrino S. Čaplinskas.
