Skip to content
19 lapkričio, 2026
  • Apie mus
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!

Jūsų žinių portalas!

Primary Menu
  • Aktualijos
    • Lietuva
    • Pasaulis
  • Verslas
    • Ekonomika
    • Technologijos
    • Transportas
  • Nuomonės
  • Pramogos
  • Sportas
  • Sveikata
  • Margumynai
  • Galerijos

Nuo galutinio produkto prie mokymosi proceso – ką vertiname generatyvinio DI eroje?

Žinių portalo redakcija 19 lapkričio, 2026 7 minutes read
Nuo galutinio produkto prie mokymosi proceso – ką vertiname generatyvinio DI eroje?

Įsivaizduokime studentą, kuris per vieną vakarą parengia nepriekaištingą kursinį darbą su aiškia struktūra, taisyklinga kalba ir tvarkingomis išvadomis. Dėstytojas jį įvertina puikiai. Tačiau kyla nepatogus klausimas: ar šis darbas ką nors pasako apie tai, ko studentas išmoko?

Dar visai neseniai atsakymas atrodė savaime suprantamas. Visgi šiandien jis toks nebėra. Šis klausimas tapo pagrindine dvyliktosios Kauno technologijos universiteto (KTU) Studijų inovacijų dienos, kurią organizuoja KTU mokymo ir mokymosi kompetencijų centras „EDU_Lab“, tema. Dėstytojai iš Lietuvos ir ekspertai iš užsienio aptarė, kaip generatyvinis dirbtinis intelektas (DI) keičia vertinimą ir ką apskritai reiškia mokytis šiandienio aukštojo mokslo kontekste.

Darbo kokybė ne visada atspindi studento kompetenciją

KTU studijų prorektorė doc. Kristina Ukvalbergienė dalijosi, kad universitete generatyviniam DI studijų kokybės kontekste daug dėmesio skiriama jau ne vienerius metus.

„Mes negalime nematyti, kaip generatyvinis DI keičia visą aukštąjį mokslą“, – teigė KTU studijų prorektorė. Pasak jos, su šia tema susijusių klausimų kasmet ne mažėja, o daugėja, o juos kelia tiek dėstytojai, tiek studentai.

Šį nerimą patvirtina ir tyrimų duomenys. K. Ukvalbergienė pristatė 2025 m. ir 2026 m. „Digital Education Council“ apklausų rezultatus. Daugiau kaip pusė dėstytojų mano, kad vertinimo sistemą reikia keisti iš esmės. Net 83 proc. jų nerimauja dėl to, ar studentai geba kritiškai įvertinti tai, ką sugeneruoja DI.

Labiausiai stebina tai, kad nerimauja ir patys studentai. Du trečdaliai (66 proc.) jų baiminasi, kad DI gali padaryti mokymąsi pernelyg paviršutinišką ir slopinti kritinį mąstymą bei kūrybiškumą. Ir nors dauguma DI laiko pagalbininku, padedančiu suprasti sudėtingesnę medžiagą ir net imtis sudėtingesnių užduočių, tačiau pripažįsta, kad patogumas gali būti pasiektas tikrojo, gilaus mokymosi sąskaita.

Universitetams reikia iš naujo apibrėžti mokymosi tikslus

Nors šiandien įrankiai prieinami visiems, tačiau jų prieinamumas savaime nevirsta edukacine verte. Todėl, pasak KTU studijų prorektorės, universitetams nebeužtenka mokyti, kaip naudotis dirbtiniu intelektu. Jos teigimu, būtina ieškoti atsakymo į klausimą, ką norime pamatuoti ir ar iš tikrųjų įsitikiname, kad studentas pademonstravo reikiamas kompetencijas.

K. Ukvalbergienė pasiūlė ir aiškų atspirties tašką. Dėstytojas turi apibrėžti tris dalykus. Pirma, ką studentas privalo gebėti pats, be jokių įrankių. Antra, kuriuos gebėjimus (pavyzdžiui, taisyklingą rašymą ar teksto struktūravimą) DI gali sustiprinti. Trečia, kurias kompetencijas jis gali pakeisti. Visų trijų dalykų reikia mokyti ir visus tris vertinti.

„Ar aš, kaip dėstytojas, iš tikrųjų turiu mokyti to, ko mokiau galbūt dešimt metų?“ – toks nepatogus klausimas dėstytojams neišvengiamai kyla vis dažniau. Tačiau KTU studijų prorektorė pabrėžė, kad šie pokyčiai vyksta ne tik universitetuose. Lietuvos 2026–2035 m. DI strateginėse gairėse vienas pirmųjų prioritetų – žmogų įgalinančio generatyvinio DI naudojimas ir kompetencijų ugdymas, atsakomybę ir sprendimų priėmimą paliekant žmogui.

„Technologinė transformacija pirmiausia yra kompetencijų transformacija“, – apibendrino K. Ukvalbergienė.

Vertinti vien galutinį darbą – nepakanka

Kodėl ši problema tokia aštri? KTH Karališkojo technologijos instituto (Švedija) profesorius Arnold Pears tikino, kad visa švietimo sistema remiasi prielaida, kad iš produkto galima spręsti apie procesą. Pavyzdžiui, gera esė rodo, kad studentas išmoko mąstyti, o veikiantis kodas – kad suprato programavimą.

„Generatyvinis DI nutraukė ryšį tarp proceso ir produkto, kuriuo rėmėmės visą savo akademinį gyvenimą ir kuriuo grindžiama visa aukštojo mokslo sistema“, – teigė profesorius.

Švedijos duomenimis, septyni ar aštuoni iš dešimties 8–14 metų mokinių kasdien naudoja DI atlikdami mokyklines užduotis. Būtent jie po kelerių metų sėdės universitetų auditorijose.

Siūlo integruoti laipsniškai

Vis dėlto A. Pears ragino neapsiriboti draudimais. Visuomenė jau ne kartą nerimavo dėl naujų įrankių, pavyzdžiui, skaičiuotuvo, tačiau ilgainiui išmoko jais protingai naudotis.

„Aklai priimdamas kiekvieną pasiūlymą, nieko neišmoksti, – teigė profesorius. – Tačiau paklausęs savęs, kodėl sistema siūlo kitaip nei parašei, pradedi mokytis.“

Jis siūlo generatyvinį DI į studijų programas integruoti laipsniškai. Studijose jis turėtų padėti reflektuoti, išbandyti idėjas ir atpažinti savo spragas, o darbe – dirbti greičiau ir našiau. Tačiau antrąją paskirtį galima tinkamai įgyvendinti tik tada, kai pirmoji jau patirta. „Jeigu neturite ko sustiprinti, nulis, padaugintas iš begalybės, vis tiek lieka nulis“, – sakė profesorius.

Viena labiausiai provokuojančių renginio minčių buvo profesoriaus A. Pears mintis, kad plagijavimas – dėstytojų kaltė.

Anot jo, studentai plagijuoja, kai mano, kad dėstytojams svarbus tik galutinis rezultatas, arba kai nesupranta, kam apskritai reikalinga užduotis. Todėl dėstytojai atsakymą į klausimą „kodėl?“ turėtų žinoti dar prieš įžengdami į auditoriją.

Panašiai mano ir Londono universitetinio koledžo (angl. University College London, UCL) Švietimo instituto švietimo vertinimo profesorė Mary Richardson. Ji atmeta vadinamuosius „sukčiavimo diskursus“, t. y. požiūrį, kad kiekvienas studentas iš anksto nusiteikęs pažeisti universiteto taisykles, ir primena, kad dauguma studentų sukčiauti visai nenori. Visgi grįžimo prie egzaminų su rašikliu ir popieriumi ji taip pat nelaiko sprendimu.

Be pasitikėjimo vertinimas praranda prasmę

M. Richardson siūlė pradėti nuo to, apie ką vertinimo diskusijose kalbama retai – nuo pasitikėjimo.

„Vertinant pasitikėjimas ir kontekstas yra visa ko esmė. Jeigu studentai nepasitiki vertinimu, universitetai atsiduria pralaimėtojų pozicijoje“, – įsitikinusi ji.

Ne mažiau svarbus ir priklausymo jausmas. A. Pears, remdamasis studentų nubyrėjimo tyrimais, pabrėžė, kad studijas tęsia tie, kurie universitete randa draugų ir sau tinkamą tapatybę. Jei studentai darbus kuria pasitelkę generatyvinį DI, o dėstytojai juos vertina taip pat jo padedami, niekas nieko neišmoksta, niekas neauga, o universitetas tampa mirusia vieta.

Jei produktas nebėra patikimas, lieka procesas. Tačiau, pasak A. Pears, procesas neturėtų būti sklandus. „Jeigu jums patogu, jūs nesimokote“, – sakė jis.

Studentams reikia patirčių, kuriose jie galėtų saugiai suklysti, sustoti ir pradėti iš naujo, o vertinti reikia tas proceso dalis, kurios mums iš tikrųjų rūpi.

Konkretų pavyzdį pateikė Stavangerio universiteto (Norvegija) docentės Hong Li ir Masoumeh Shahverdi. Jų kurse studentai iš dešimties šalių, tarp jų ir Lietuvos, ir iš labai skirtingų sričių (nuo architektūros iki robotikos) komandose sprendė realias problemas – „išmanųjį ir žaliąjį“ iššūkį, kurio dalį pateikė išorės partneris.

Vertinimas vyko viso proceso metu, o ne vien semestro pabaigoje. Studentai pristatė dvi tarpines ataskaitas, gavo grįžtamąjį ryšį ir tobulino darbą, o galutinį įvertinimą sudarė individuali refleksija, grupinė vizualinė ataskaita ir sprendimo pristatymas išorės ekspertams. Generatyvinis DI nebuvo uždraustas: studentai turėjo nurodyti, kur ir kaip jį naudojo, ir refleksijoje pagrįsti, kodėl jo prireikė.

Studentų refleksijos atskleidė ir netikėtų dalykų. Disleksiją turintis studentas pasakojo, kad toks mokymasis leido parodyti kūrybiškumą ir vizualinį mąstymą, kurie ilgoje akademinėje ataskaitoje būtų likę nematomi.

Technologijų pokyčių centre – žmogus

Pranešėjai neslėpė, kad galutinio sprendimo, kaip turėtų atrodyti mokymo(si) procesas, dar nėra. „Tai, kas veikia Norvegijoje, gali neveikti Lietuvoje“, – pabrėžė docentė H. Li. Tuo tarpu profesorė M. Richardson tikino, kad tobulo vertinimo pasaulyje apskritai nėra.

Nors vienas universalus sprendimas neegzistuoja, akivaizdu, kad DI amžiuje svarbu keisti patį požiūrį į mokymąsi. Dėmesys turėtų krypti ne į bandymus kontroliuoti, ar studentai naudojasi generatyviniu DI, o į tokio mokymosi proceso kūrimą, kuriame ši technologija padeda ugdyti kompetencijas, skatina tobulėti ir gilinti žinias, užuot leidusi išvengti savarankiško darbo.

Ši mintis susisiejo ir su renginio pradžioje iškeltu klausimu. Renginį pradėjusi jo organizatorė, KTU „EDU_Lab“ mokymo ir mokymosi kompetencijų centro vadovė doc. dr. Asta Daunorienė kvietė susimąstyti, ko universitetas turėtų išmokyti, kad tai išliktų svarbu visą gyvenimą, jei DI atsakymus gali pateikti per kelias sekundes.

„Man universitetas visų pirma yra studentai, dėstytojai, jų susitikimai, klausimai, idėjos ir galimybė augti kartu. Tad studijų inovacijos prasideda ne nuo technologijos, o nuo noro ieškoti geresnių būdų mokyti, mokytis ir būti kartu universitete, – sakė A. Daunorienė. – Technologijos keičiasi. Studijos keičiasi. Tačiau linkiu, kad visų šių pokyčių centre išliktų žmogus.“

About the Author

81cd9cc2c669f0ec1238bd3fdce43f10b4411da6e11672ce86a3c187e95921ca?s=96&d=mm&r=g Žinių portalas Aktualijos

Žinių portalo redakcija

Administrator

Žinių portalo redakcija skelbia Lietuvos ir pasaulio naujienas bei institucijų ir įmonių pranešimus žiniasklaidai.

View All Posts

Post navigation

Previous: Kateterinė abliacija – vienas efektyviausių prieširdžių virpėjimo gydymo būdų: gydytojas kardiologas paaiškina, kaip ji atliekama
Next: Nuo gripo šiemet skiepijasi aktyviau: kodėl vis tiek gali susirgti ir pasiskiepijęs žmogus?

Related News

Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė biudžetinių įstaigų, socialinių paslaugų ir švietimo darbuotojų atlyginimų didinimui
4 minutes read

Seimo komitetuose – klausimas, kas atsako už Lietuvos demografinės politikos rezultatus

Žinių portalo redakcija 19 lapkričio, 2026 0
Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė biudžetinių įstaigų, socialinių paslaugų ir švietimo darbuotojų atlyginimų didinimui
3 minutes read

Seimas vieningai pritarė siūlymui Laisvės premiją skirti prof. dr. baronui Volfgangui Hermanui fon Štetenui

Žinių portalo redakcija 19 lapkričio, 2026 0
Paskelbtas 2026 metų Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingas: lyderiu pripažinti Druskininkai
2 minutes read

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas telkia regionų plėtros tarybų ir valstybės institucijų bendradarbiavimą

Žinių portalo redakcija 19 lapkričio, 2026 0

Kategorijos

  • Aktualijos
  • Atrinkta
  • Ekonomika
  • Margumynai
  • Pasaulis
  • Pramogos
  • Rekomenduojama
  • Sportas
  • Sveikata
  • Technologijos
  • Tendencijos
  • Transportas
  • Verslas

Naujausi

  • Parengtas naujos redakcijos Visuomenės informavimo etikos kodekso projektas
    Parengtas naujos redakcijos Visuomenės informavimo etikos kodekso projektas
    Baigė darbą grupė, rengusi Visuomenės informavimo etikos kodekso pataisas. Š.m. birželio 2 dieną vykusioje diskusijoje apie Visuomenės informavimo
  • Parengtas naujos redakcijos Visuomenės informavimo etikos kodekso projektas
    Parengtas naujos redakcijos Visuomenės informavimo etikos kodekso projektas
    Baigė darbą grupė, rengusi Visuomenės informavimo etikos kodekso pataisas. Š.m. birželio 2 dieną vykusioje diskusijoje apie Visuomenės informavimo
  • Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė biudžetinių įstaigų, socialinių paslaugų ir švietimo darbuotojų atlyginimų didinimui
    Seimas priskyrė anglies dioksido terminalus valstybinės svarbos energetikos objektams
    2026 m. lapkričio 19 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas
  • Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė biudžetinių įstaigų, socialinių paslaugų ir švietimo darbuotojų atlyginimų didinimui
    Seimas priskyrė anglies dioksido terminalus valstybinės svarbos energetikos objektams
    2026 m. lapkričio 19 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas
  • Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė biudžetinių įstaigų, socialinių paslaugų ir švietimo darbuotojų atlyginimų didinimui
    Seimo komitetuose – klausimas, kas atsako už Lietuvos demografinės politikos rezultatus
    2026 m. lapkričio 19 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Bendrame

Jus sudomins

Parengtas naujos redakcijos Visuomenės informavimo etikos kodekso projektas
2 minutes read

Parengtas naujos redakcijos Visuomenės informavimo etikos kodekso projektas

Žinių portalo redakcija 19 lapkričio, 2026 0
Parengtas naujos redakcijos Visuomenės informavimo etikos kodekso projektas
2 minutes read

Parengtas naujos redakcijos Visuomenės informavimo etikos kodekso projektas

Žinių portalo redakcija 19 lapkričio, 2026 0
Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė biudžetinių įstaigų, socialinių paslaugų ir švietimo darbuotojų atlyginimų didinimui
2 minutes read

Seimas priskyrė anglies dioksido terminalus valstybinės svarbos energetikos objektams

Žinių portalo redakcija 19 lapkričio, 2026 0
Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė biudžetinių įstaigų, socialinių paslaugų ir švietimo darbuotojų atlyginimų didinimui
2 minutes read

Seimas priskyrė anglies dioksido terminalus valstybinės svarbos energetikos objektams

Žinių portalo redakcija 19 lapkričio, 2026 0
© %year% Jūsų žinių portalas | MoreNews by AF themes.
  • Apie mus
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!
Manage Consent
To provide the best experiences, we use technologies like cookies to store and/or access device information. Consenting to these technologies will allow us to process data such as browsing behavior or unique IDs on this site. Not consenting or withdrawing consent, may adversely affect certain features and functions.
Functional Visada aktyvus
The technical storage or access is strictly necessary for the legitimate purpose of enabling the use of a specific service explicitly requested by the subscriber or user, or for the sole purpose of carrying out the transmission of a communication over an electronic communications network.
Preferences
The technical storage or access is necessary for the legitimate purpose of storing preferences that are not requested by the subscriber or user.
Statistics
The technical storage or access that is used exclusively for statistical purposes. The technical storage or access that is used exclusively for anonymous statistical purposes. Without a subpoena, voluntary compliance on the part of your Internet Service Provider, or additional records from a third party, information stored or retrieved for this purpose alone cannot usually be used to identify you.
Marketing
The technical storage or access is required to create user profiles to send advertising, or to track the user on a website or across several websites for similar marketing purposes.
  • Tvarkyti parinktis
  • Tvarkyti paslaugas
  • Tvarkyti {vendor_count} pardavėjus
  • Skaitykite daugiau apie šiuos tikslus
View preferences
  • {title}
  • {title}
  • {title}