„Blogiausi sprendimai versle dažniausiai priimami ne dėl blogų ketinimų, o dėl neteisingo mąstymo“, – įsitikinusi žinoma teisininkė, advokatų kontoros WALLESS Lietuvos biuro vadovaujančioji partnerė ir Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentė Dovilė Burgienė. Anot jos, nežinomybė, informacijos perteklius ir augantis spaudimas vadovams šiandien reikalauja ne greitų emocinių reakcijų, o struktūruoto mąstymo, gebėjimo vertinti rizikas ir priimti sprendimus remiantis faktais.
D. Burgienė pabrėžia, kad tokį struktūruotą požiūrį ji taiko ir praktikoje – teisinis, kritinis mąstymas bei darbas su scenarijais leidžia organizacijoms išlaikyti stabilumą net ir neracionaliame pasaulyje.
Teisininko mąstymo nauda verslo lyderiams
Remdamasi naujausiomis „The Economist“ publikacijomis ir savo profesine patirtimi, D. Burgienė akcentavo, kad teisininko mąstymas versle veikia kaip strateginis įrankis. Jis leidžia sprendimus priimti remiantis faktais, vengiant emocinio „puolimo–gynybos“ ciklo, ir padeda dinamiškai vertinti situacijas, suprantant, jog informacija bei strategija projekto eigoje keisis.
Pasak jos, toks požiūris taip pat leidžia finansiškai modeliuoti rizikas, iš anksto „nulaužti“ sprendimus per kritinį filtrą ir į situacijas pažvelgti iš oponento perspektyvos. Tai didina sprendimų tvarumą ir padeda siekti realistiškų kompromisų. Šiame kontekste ji pabrėžė ir kolegialių valdymo organų – valdybų ar komitetų – svarbą, leidžiančią sprendimus išdiskutuoti dar ankstyvoje stadijoje.
Anot D. Burgienės, racionalumas šiandien nėra emocijų slopinimas – tai gebėjimas sprendimus grįsti faktais ir pasirengimu keliems galimiems scenarijams. „Strategija negali būti statiška: ją būtina nuolat peržiūrėti, kritiškai testuoti ir adaptuoti dar prieš sprendimams pasiekiant rinką ar partnerius“, – sako žinoma teisininkė.
Bendruomenės – verslo raumuo krizėse
Kalbėdama apie neapibrėžtą verslo aplinką, D. Burgienė pabrėžia bendruomenių reikšmę. Pasak jos, stiprybė dažnai slypi ne tik pačioje įmonėje, bet ir jos santykiuose su klientais, darbuotojais, partneriais bei industrijos asociacijomis. Dalyvavimas platesniuose tinkluose padeda matyti platesnį vaizdą ir mokytis iš kitų patirčių dar prieš susiduriant su krize.
„Tele2 Verslui“ konferencijoje „Žvilgsnis į 2026: tendencijos ir prioritetai verslui“ ji pateikė pavyzdį iš privačios medicinos sektoriaus, kur dialogas ir organizacinis įdirbis leido pasiekti strateginį kompromisą su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir išsaugoti rinkos veikimą.
Pasak jos, krizių metu klientai, darbuotojų organizacijos ar industrijos partneriai dažnai tampa stipresniu įtakos balsu nei pati įmonė.
„Smart following“ ir augimas
Kalbėdama kaip verslo įsigijimų (angl. mergers & acquisitions, M&A) ir investicijų ekspertė, D. Burgienė pabrėžia, kad daugelis sėkmingų Lietuvos ir regiono technologijų verslų gimė kaip atsakas į kibernetines, reguliacines ar geopolitines problemas. Ji ragina verslus greitai testuoti tendencijas ir nebijoti būti „smart follower“ – perimti ir sparčiai pritaikyti jau veikiančius sprendimus.
Anot jos, investuotojai neturėtų būti suvokiami kaip grėsmė – jie neperima steigėjų vaidmens, o stiprina viziją, kritinį mąstymą ir sprendimų priėmimo greitį.
D. Burgienė ragina lyderius veikti greičiau nei abejonės, nebijoti atsisakyti neveikiančių idėjų ir mokytis iš nesėkmių. „Kažkas gali nepavykti, bet tai nėra pabaiga – tai pamoka, leidžianti augti tiems, kurie nebijo judėti pirmyn“, – sako ji.
About the Author
