Naudotų daiktų pirkimas ir pardavimas Lietuvoje peržengė nišinės alternatyvos ribas ir tapo masine praktika. Remiantis Geopost E-shopper Barometer 2025 Lietuvos duomenimis, 73 proc. Lietuvos gyventojų jau naudojasi prekybos tarp vartotojų (C2C) platformomis, o per metus šis rodiklis išaugo 7 procentiniais punktais. Tačiau augant antrinei rinkai, keičiasi ir tai, kas lemia pasitikėjimą sandoriais specializuotose platformose: kaina išlieka svarbi, bet vis dažniau lemiamu veiksniu tampa pats procesas – nuo aiškaus susitarimo tarp dviejų žmonių iki patikimo ir prognozuojamo siuntos pristatymo.
Panašios tendencijos fiksuojamos ir kitose Baltijos šalyse. Estijoje naudotų daiktų platformomis naudojasi 73 proc. gyventojų, Latvijoje – 68 proc., o Lietuvos ir Estijos rodikliai jau viršija Europos vidurkį. Tai rodo, kad prekyba tarp vartotojų regione sparčiai tampa kasdienio vartojimo dalimi, o ne išimtimi.
„Antrinė rinka dažnai romantizuojama kaip tvaresnė ar pigesnė alternatyva, tačiau tyrimo duomenys rodo paprastesnę realybę. Kai prekyba tarp dviejų žmonių tampa kasdienybe, pasitikėjimą lemia ne idėja, o patirtis – ar procesas yra aiškus, prognozuojamas ir be nereikalingos įtampos. Kuo dažniau žmonės perka ir parduoda, tuo mažiau jie toleruoja chaosą“, – sako „DPD Lietuva“ pardavimų ir marketingo direktorius Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.
Šią įtampą patvirtina ir konkretūs vartotojų lūkesčiai. Remiantis Geopost E-shopper Barometer 2025 Lietuvos duomenimis, beveik 8 iš 10 e. pirkėjų svarbu žinoti, kas pristatys jų siuntą, o aiški informacija apie pristatymo laiką, siuntos kelią ir atsiėmimo vietą tampa vienais svarbiausių pasirinkimo kriterijų. Augant C2C prekybos dažniui, ypač tarp reguliarių pirkėjų ir pardavėjų, tolerancija neaiškiems, sunkiai prognozuojamiems procesams mažėja – vartotojai vis dažniau renkasi sprendimus, kurie suteikia daugiau kontrolės ir mažiau netikėtumų.
„Kai prekyba tarp vartotojų tampa tokio masto, pristatymas nustoja būti techniniu veiksmu. Jis tampa pasitikėjimo dalimi. Jei siunta vėluoja, dingsta ar yra sunkiai atsekama, problemą patiria ne platforma, o du žmonės, bandantys susitarti tarpusavyje. Todėl antrinėje rinkoje laimi ne tie, kurie siūlo pigiausią sprendimą, o tie, kurie sumažina riziką ir nepalieka vietos interpretacijoms“, – pažymi „DPD Lietuva“ pardavimų ir marketingo direktorius.
Augant antrinės rinkos mastui, šie pokyčiai tampa aktualūs ne tik pavieniams vartotojams ar platformoms, bet visai e. prekybos ekosistemai. Kai pirkimas ir pardavimas tarp žmonių tampa įprasta kasdienybe, laimi ne greičiausi ar garsiausi, o tie sprendimai, kurie leidžia sumažinti neapibrėžtumą ir užtikrina, kad sandoris baigtųsi taip, kaip buvo sutarta. Tai nėra trumpalaikė tendencija – tai struktūrinis pokytis, į kurį rinka turės reaguoti vis dažniau.
About the Author
