Pajūrio regiono gyventojai gyvena vienuose kompaktiškiausių būstų Lietuvoje, tačiau naujausi IKEA vizitai jų namuose rodo, kad didžiausias jų kasdienis iššūkis – ne turimų kvadratinių metrų skaičius. Daugeliui sudėtingiausia rasti vietos daiktams ir suderinti skirtingus šeimos narių poreikius namuose, kurie šiandien tapo ne tik poilsio, bet ir darbo, laisvalaikio praleidimo erdve. Interjero dizainerė apžvelgia, kaip šiandien atrodo pajūryje įsikūrę būstai bei dalijasi praktiškais patarimais, kaip rasti daugiau vietos daiktams ir pomėgiams.
Nors statistiškai šiandien gyvenama erdviau nei prieš dešimtmetį, Klaipėdos regionas išlieka tarp teritorijų, kuriose vienam asmeniui tenka mažiausiai gyvenamojo ploto šalyje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vienam klaipėdiečiui tenka kiek daugiau nei 26 kvadratiniai metrai naudingojo būsto ploto, palyginti su šalies vidurkiu, kuris siekia beveik 30 kvadratinių metrų.
Kompaktiški būstai daro įtaką ir gyventojų pasirinkimams. „Daugelis žmonių ieško praktiškų ir lengvai įgyvendinamų sprendimų, kurie padėtų efektyviai išnaudoti erdvę ir sutalpinti ne tik daiktus, bet ir skirtingus šeimos narių poreikius. Vizitai pajūrio gyventojų namuose leido ne tik geriau suprasti jų patiriamus kasdienius iššūkius namuose, bet ir atrasti konkrečių šiai dienai tinkamų sprendimų, galinčių geriau atliepti daugeliui žmonių būdingą norą – gyventi tvarkingesniuose ir patogesniuose namuose”, – sako Morta Bučinskienė, IKEA Interjero dizaino departamento vadovė.
Didžiausias iššūkis – kaip rasti pakankamai vietos pagrindinėje namų erdvėje
Tyrimo metu IKEA specialistai aplankė beveik 20 skirtingų tipų būstų – nuo butų iki individualių namų, statytų ir įrengtų skirtingais laikotarpiais. Vizitai Klaipėdos regiono gyventojų namuose buvo organizuoti jau antrą kartą. Pirmą kartą jie vyko 2015 metais, rengiantis IKEA prekių užsakymo ir atsiėmimo vietos atidarymui, o šįkart – ruošiantis prekybos vietos uostamiestyje transformacijai į pirmąją šalyje mažąją IKEA parduotuvę.
Kaip pastebi interjero dizainerė M. Bučinskienė, atviro išplanavimo svetainės erdvė ir toliau išlieka daugelio namų ašimi. Daugiau kaip pusėje aplankytų namų kasdienis gyvenimas vyksta bendroje svetainės ir virtuvės erdvėje, kuri, nors ir be sienų, tarsi pasidalina į funkcines zonas: maisto gaminimo ir valgymo, poilsio, darbo. Neretai šioje vienoje erdvėje telpa ir valgomojo stalas, ir papildomos sulankstomos kėdės svečiams, o taip pat išskleidžiamos sofos-lovos, kurios praverčia ir miegui, ir svečių nakvynei.
Vizualiai daugiau erdvės šiandienos klaipėdiečių namuose suteikia ir šviesesnis interjeras, pakeitęs prieš dešimtmetį vyravusias gilesnes ir tamsesnes spalvas. Anot M. Bučinskienės, toks pokytis atspindi ir tai, jog vis dažniau namų savitumas kuriamas detalėmis: namų tekstile, dekoro elementais, kurie greitai suteikia atsinaujinimo jausmą be didelių išlaidų ar remonto.
Vis dėlto, bene didžiausias iššūkis, kylantis atvirose daugiafunkcėse erdvėse – daiktų laikymas vizualiai neapkraunant erdvės. „Tik 1 iš 5 aplankytų būstų turi sandėliuką ar kitą specialiai daiktams laikyti skirtą vietą, todėl dažnai šie nugula garažuose, balkonuose, o jei tokių nėra – toje pačioje svetainėje ar miegamojo spintoje”, – atkreipia dėmesį interjero dizainerė.
Paprasti sprendimai atrasti daugiau vietos
M. Bučinskienė pasakoja, kad daugelis kalbintų žmonių savo namuose labiausiai norėtų didesnės spintos, daugiau stalčių virtuvėje ir tvarkingesnio prieškambario. Tai, pasak jos, itin suprantamas noras, mat kai daiktai turi savo vietą, ir patys namai atrodo erdvesni. Ji dalijasi trimis paprastais, bet efektyviais patarimais, kaip be didelio remonto ir išlaidų atrasti namuose daugiau vietos daiktams.
Daugiau vietos batams. „Daugiau tvarkos ir vizualinės erdvės nedideliam prieškambariui suteiks paprastas, bet efektyvus sprendimas – ant žemės nugulusius batus perkelti į negilią kelių aukštų batų spintelę ar suoliuką-batų lentyną. Pastatomą kabyklą ar kabliukus ant sienos taip pat galima pakeisti prieškambario spinta su drabužių skersiniu ir lentynomis batams ar atskiromis spintelėmis”, – pataria interjero dizainerė.
Talpesni stalčiai. Pasak specialistės, vietos stalčiuose dažnai pritrūkstama ne dėl pačių stalčių skaičiaus, o struktūros juose trūkumo. Čia ji rekomenduoja išbandyti stalčių įdėklus ir dėžutes. Taip viename stalčiuje galima tvarkingai sutalpinti skirtingos paskirties daiktus ir palaikyti tvarką, o slankieji stalčių įdėklai dar ir leidžia laikyti daiktus keliais lygiais.
Erdvesnė spinta. Tai, kiek drabužių ir daiktų telpa spintoje priklauso ne vien nuo jos dydžio, bet ir to, kaip praktiškai ir efektyviai išnaudojama jos erdvė. „Net ir didelėje spintoje pristigsime vietos, jei jos vidus bus suplanuotas neefektyviai. Kasdien dėvimus drabužius patogu laikyti lengvai pasiekiamose lentynose ar pakabintus ant drabužių skersinių, o sezoninius galima tvarkingai sudėti į dėžes ir užkelti į viršutines lentynas ar ant pačios spintos. Jei spinta tik su kabykla, apatinėje jos dalyje galima įrengti spintos rėmo skirtuką, į kurį galima integruoti lentynėles ar stalčius – taip tame pačiame spintos segmente atsiranda vietos ir kabinamiems drabužiams, ir batams ar aksesuarams”, – idėja dalinasi interjero dizainerė.
Apie IKEA:
IKEA yra baldų ir interjero prekių mažmeninės prekybos įmonė, įkurta Švedijoje 1943 metais. Bendrovė į Baltijos šalis įžengė 2013 m., kai Vilniuje buvo atidaryta pirmoji IKEA parduotuvė. Iš viso Baltijos šalyse šiuo metu veikia 9 IKEA pirkėjų aptarnavimo vietos: parduotuvės Vilniuje, Rygoje (atidaryta 2018 m.) ir Taline (atidaryta 2022 m.), taip pat prekių užsakymo ir atsiėmimo vietos Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Liepojoje (Latvija), Tartu (Estija). Pirmoji IKEA mažoji parduotuvė atidaryta 2025 m. liepą Pernu (Estija). IKEA mažmeninės prekybos bendrovėse Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje iš viso dirba daugiau kaip 1 600 darbuotojų. IKEA siūlo gero dizaino, patogius, kokybiškus namų įrengimo sprendimus už prieinamą kainą, kurie gaminami tausojant aplinką ir rūpinantis žmonių gerove.
Nuo 2024 m. pabaigos Baltijos šalių IKEA mažmeninės prekybos įmonės priklauso „Inter IKEA Group“.
About the Author
