Prasidėjus šildymo sezonui, daugelis namų ūkių vėl su nerimu laukia pirmųjų sąskaitų. Įprastai taupoma mažinant radiatorių temperatūrą ar sandarinant langus, tačiau dažnai pamirštamas nematomas veiksnys, tiesiogiai lemiantis, kiek energijos sunaudojame – drėgmė patalpose.
Drėgnas oras šildomas sunkiau ir lėčiau: pirmiausia energija sunaudojama vandens garams ir drėgniems paviršiams, o tik tada pajuntame šilumą. Todėl namuose, kuriuose oras per drėgnas, šildymas kainuoja daugiau, o jaukumo – mažiau. Kaip to išvengti, pataria Jurijus Gerasimovas, NT vystymo bendrovės „Citus“ statybų direktorius.
Sausesnis oras – greitesnis šildymas
Pirmasis ir paprasčiausias žingsnis – drėgmės surinkėjas. Jis iš oro surenka vandens perteklių, todėl būstas įšyla greičiau, o radiatoriams nebereikia dirbti visą dieną visu pajėgumu. Ypač naudingas jis tose patalpose, kur drėgmės susidaro daugiausia: vonioje, skalbimo patalpoje ar kambaryje, kuriame džiovinami skalbiniai.
Vyresnioji karta šilumą taupė savaip – nešildomus kambarius tiesiog užrakindavo, kad šiluma „nepabėgtų“. Šiandien tai skamba juokingai, tačiau uždarytose ir nevėdinamose patalpose kaupiasi drėgmė, o vėliau tokį kambarį sušildyti tampa dar sunkiau. Šiuolaikinis sprendimas – rekuperatorius: jis nuolat šalina drėgną orą, tiekia šviežią ir didelę dalį šilumos atiduoda atgal į patalpas.
„Drėgname būste dalis šildymui skirtos energijos iš pradžių tarsi „išgarina“ vandenį iš sienų, baldų ir tekstilės – tik tada pajuntame šilumą. Todėl sausesnėse patalpose ta pati temperatūra pasiekiama greičiau ir pigiau. Jei name ar bute įrengtas rekuperatorius, jis šią problemą sprendžia nuolat ir be papildomų pastangų“, – sako J. Gerasimovas.
Vėdinkite trumpai, bet intensyviai
Daugelis žiemą palieka langą pravertą mikrovėdinimo režimu visą dieną. Atrodo, kad taip namai nuolat gauna šviežio oro, tačiau iš tiesų per siaurą plyšį nuolat šąla sienos ir palangės, o drėgmė pasišalina menkai. Kur kas efektyviau du kartus per dieną 5-10 minučių plačiai atverti langus, geriausia – skersvėjui. Oras pasikeičia greitai, o sienos ir baldai nespėja atvėsti.
Antras įprotis, kurį verta įsidėmėti – gaminant maistą visada įjungti gartraukį. Verdant, kepant ar net naudojantis virduliu į orą patenka daug vandens garų, kurie vėliau nusėda ant langų ir sienų.
„Nuolat praviras langas – vienas brangiausių žiemos įpročių. Šiluma kiaurą dieną leidžiama į lauką, o drėgmė lieka. Trumpas, bet intensyvus vėdinimas išvalo orą greičiau, o šilumos prarandama mažiau. Tas pats tinka ir kalbant apie virtuvę: gartraukis turėtų būti įjungtas kiekvieną kartą, kai kas nors verda ar kepa“, – pabrėžia statybų ekspertas.
Kaip atpažinti, kad namuose per drėgna?
Pirmieji ženklai dažnai matomi plika akimi. Rytais rasojantys langai, vandens lašai ant palangių, tamsėjančios dėmės kampuose ar už baldų, šiek tiek tvankus kvapas – visa tai rodo, kad drėgmės ore per daug. Tiksliausiai ją parodys higrometras – nebrangus prietaisas, kurį galima įsigyti daugelyje buitinių prekių parduotuvių.
Komfortiškiausiai žmonės jaučiasi, kai santykinė oro drėgmė siekia 40–60 proc., o Lietuvos higienos norma HN 42:2009 šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamosiose patalpose nustato 35–60 proc. ribas. Per sausas oras taip pat nenaudingas – jis sausina akis, odą ir kvėpavimo takus.
„Jei santykinė oro drėgmė viršija 60 proc., kyla pelėsio rizika ir didėja šildymo išlaidos. Rasojantys langai – pirmasis signalas, kad laikas imtis veiksmų, o atsiradęs pelėsis rodo, kad problema jau įsisenėjusi“, – teigia „Citus“ statybų vadovas.
Tad prieš sukant radiatorių termostatą aukščiau, verta pažvelgti į langus. Sausesnis oras, protingas vėdinimas ir įjungtas gartraukis – paprasti žingsniai, kurie padės sumažinti šildymo sąskaitas ir išsaugoti sveikesnį namų mikroklimatą.
