Lietuvos banko duomenimis, rugsėjo pabaigoje gyventojams suteiktų vartojimo paskolų portfelis buvo beveik penktadaliu didesnis nei pernai, o per pirmus du 2026 m. mėnesius naujai suteiktų vartojimo paskolų suma išaugo 57 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2025 m. Naujausia „Urbo“ banko užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kokiems pirkiniams ir poreikiams lietuviai skolintųsi, o kuriems verčiau pataupytų.
„Nors dalis gyventojų į vartojimo paskolas vis dar žiūri atsargiai, o kartais netgi tapatina su skubotais finansiniais sprendimais, skolinimasis savaime nėra blogas dalykas – kartais paskola gali tapti net naudinga investicija. Svarbiausia, kokiam tikslui ir kaip dažnai skolinamasi, ar atsakingai įvertinamos galimybės paskolą grąžinti“, – sako „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.
Kam gyventojai skolintųsi dažniausiai?
„Urbo“ banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad daugiausia Lietuvos gyventojų vartojimo paskolą svarstytų imti automobiliui įsigyti ar pakeisti – taip nurodė apie 17 proc. apklaustųjų. Dar maždaug 15 proc. gyventojų svarstytų skolintis būsto remontui ar atnaujinimui, o 13 proc. – sveikatos ar odontologijos išlaidoms. Tuo metu baldams, buitinei technikai ar elektronikai vartojimo paskolą imtų kiek daugiau nei 8 proc. respondentų.
„Taigi gyventojai pirma svarstytų skolintis poreikiams, kurie yra susiję su kasdieniu gyvenimu ir ilgalaike nauda. Automobilis daugeliui yra būtinybė, būsto remontas gali padėti išvengti didesnių išlaidų ateityje, o sveikatos problemų tiesiog negalima atidėlioti. Tokiais atvejais paskola gali būti racionalus sprendimas, jei įmokos netampa didele finansine našta“, – komentuoja J. Ivaška.
Kur kas rečiau gyventojai svarstytų skolintis ne konkretiems pirkiniams, o patirtims ar asmeniniams tikslams. Mokslams ar kvalifikacijai kelti skolintųsi apie 5 proc. respondentų, kelionėms ar atostogoms – 2 proc., o vestuvėms ar kitoms didelėms šventėms – vos 1 proc. Dar maždaug 3 proc. gyventojų paskolą svarstytų kitoms, apklausoje neįvardytoms reikmėms.
„Automobiliui skolintis svarstytų daugiau nei 7 kartus tiek gyventojų, kiek atostogoms. Akivaizdu, kad kelionėms ar šventėms žmonės skolintis linkę gerokai rečiau, nes tam racionaliau taupyti iš anksto. Vis dėlto vien paskolos paskirtis neparodo, ar sprendimas protingas: pavyzdžiui, turint stabilias pajamas paskola vestuvėms gali būti racionalesnė nei kreditas automobiliui, jei įmokos už automobilį taptų per didele finansine našta. Tai priklauso nuo individualios situacijos“, – aiškina J. Ivaška.
Žmonių pasirinkimai skiriasi ir pagal amžių. 46–55 m. gyventojai dažniausiai svarstytų skolintis automobiliui (22 proc.), 26–35 m. – būsto remontui (20 proc.). O jauniausi, 18–25 m., respondentai be automobilio dažniausiai vartojimo paskolą imtų sveikatos ar odontologijos išlaidoms padengti (16 proc.). Tuo metu 56 m. ir vyresni gyventojai išsiskiria tuo, kad net apie 76 proc. jų paskolos nesvarstytų imti nė vienam iš nurodytų tikslų.
„Vyresnės kartos žmonių požiūris į skolinimąsi gali būti susijęs su ilgus metus vyravusiu įsitikinimu, kad paskola reiškia priklausomybę nuo banko ir didelę finansinę riziką. Tačiau bankas nėra žmogaus priešas – jo tikslas yra padėti įgyvendinti finansinius planus, o ne sukelti sunkumų. Būtent todėl prieš suteikiant paskolą atidžiai vertinamos galimybės ją grąžinti, o pasikeitus finansinei situacijai galima ieškoti individualių sprendimų“, – aiškina J. Ivaška.
Kada skolintis verta, o kada geriau susilaikyti?
Pasak „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus, paskola automobiliui yra pagrįsta, jei jis reikalingas darbui arba norint gauti geriau apmokamą darbą. Investicija į efektyvesnę būsto šildymo sistemą gali sumažinti sąskaitas, o kvalifikacijos kėlimo kursai – padėti padidinti pajamas. Jei ilgainiui gaunama nauda viršija skolinimosi kainą, tokia paskola gali būti puiki investicija.
Visai kitaip, anot jo, reikėtų vertinti paskolą prabangioms atostogoms, kai neturima santaupų, naujausiam telefonui, nors senasis dar puikiai veikia, ar kasdienėms išlaidoms padengti. Pirmaisiais dviem atvejais galima permokėti už trumpalaikį malonumą, o trečiuoju – įsisukti į skolų ratą, kai viena paskola dengiama kita.
„Prieš skolinantis verta savęs paklausti, ar pirkinys tikrai reikalingas dabar, kiek iš viso kainuos paskola ir ar įmokoms pakaks pinigų net atsiradus nenumatytoms išlaidoms. Svarbiausia, kad paskola padėtų spręsti problemą, o ne sukurtų naują“, – pabrėžia J. Ivaška.
Jei paskola atrodo vienintelė išeitis, ekspertas pataria pasikonsultuoti su banku. Įvertinus pajamas, įsipareigojimus ir išlaidas galima nustatyti, ar nauja paskola būtų pakeliama, o galbūt geriau ieškoti kitų sprendimų: atidėti pirkinį, ieškoti pigesnės alternatyvos ar peržiūrėti išlaidas.
