Lietuvoje individualią veiklą vykdo apie 240 tūkst. gyventojų, o mažųjų bendrijų skaičius viršija 75 tūkstančius. Tarp savarankiškai dirbančiųjų – ir aukštos kvalifikacijos specialistai, gaunantys solidžias pajamas, tačiau net ir gerai uždirbantiems žmonėms galimybės įsigyti automobilį lizingu ne visada prieinamos. Finansų ekspertas pataria, į ką atkreipti dėmesį planuojant pirkinį bei kokių alternatyvų ieškoti, jei banko durys lieka užvertos.
Lietuvos darbo rinka sparčiai laisvėja, tačiau finansų sektoriaus taisyklės prie šių pokyčių prisitaiko lėtai. Tūkstančiai IT, rinkodaros, NT, inžinerijos ar įvairių konsultacinių paslaugų profesionalų atsiradus poreikiui įsigyti naują automobilį atsitrenkia į tradicinio finansavimo barjerus. Dirbantieji sau finansų įstaigų akyse vis dar dažnai vertinami kaip padidintos rizikos klientai.
Asmeninių finansų konsultantas, „finansukonsultantai.lt“ atstovas Laimis Jatautas pastebi, kad pagrindinis iššūkis savarankiškai dirbantiems asmenims – griežti formalūs finansavimo reikalavimai.
„Didieji bankai, norėdami suteikti finansavimą, paprastai reikalauja mažiausiai 2–3 metų pajamų deklaracijų. Todėl jei veikla pradėta neseniai, pavyzdžiui, dar tik įpusėjo antri metai, nepaisant to, kad pajamos gali būti ir tvarios, ir Lietuvos darbo rinkos kontekste didelės, galimybės gauti automobilio lizingą iš didžiųjų bankų tiesiog nėra“, – sako L. Jatautas.
Finansų eksperto teigimu, analizuodami savarankiškai dirbančiųjų galimybes finansuotojai atidžiai vertina veiklos rūšį, pajamų tęstinumą ir jų pobūdį. Pavyzdžiui, svarbu, ar pajamos daugiausia gaunamos bankiniais pavedimais, ar dominuoja atsiskaitymai grynaisiais. Ar paslaugų gavėjai yra fiziniai asmenys, ar turimi keli ilgalaikiai kontraktai su strateginėmis įmonėmis, kurioms paslaugos teikiamos stabiliai.
„Tarkime, savarankiškai dirbanti grožio meistrė, teikianti paslaugas daugiausia fiziniams klientams ir gaunanti pajamas daugiausia grynaisiais, turės blogesnes galimybes skolintis nei teisines paslaugas įmonei teikiantis advokatas, kuris taip pat dirba pagal individualios veiklos pažymą. Pastaruoju atveju asmuo, stabilias pajamas gaunantis reguliariais bankiniais pavedimais iš tos pačios įmonės ar jų grupės, bus gerokai patrauklesnis finansuotojams, net jei abiejų asmenų deklaruotų pajamų suma identiška“, – pastebi L. Jatautas.
Pasirenka iš būtinybės, vėliau – prisiriša dėl patogumo
Susidūrę su bankų reikalavimų siena, savarankiškai dirbantys žmonės dažniausiai svarsto kelias alternatyvas: pirkti senesnį naudotą automobilį iš asmeninių santaupų arba naudotis trumpalaikės nuomos, dalijimosi ar prenumeratos platformomis. Tai, kad dirbantieji sau vis dažniau renkasi alternatyvius kelius lizingui ar apskritai automobilio pirkimui, patvirtina ir automobilių prenumeratos bendrovės „MyBee“ duomenys – pastaruoju metu mažųjų bendrijų, individualių įmonių bei pagal pažymą dirbančių klientų dalis nuosekliai auga.
Pasak Jono Vainiaus Raulynaičio, automobilių prenumeratos bendrovės „MyBee“ pardavimų vadovo, dažnai manoma, kad minėta paslauga parankiausia stambioms įmonėms, turinčioms didelius automobilių parkus. Tačiau šiemet smulkus verslas, dirbantieji individualiai, privatūs asmenys jau sudaro daugiau nei pusę klientų.
„Žmonės neretai pasipasakoja, susidomėję automobilių prenumeratos paslauga, nes negauna finansavimo naujam automobiliui, nors ir turi pakankamai pajamų – dirba kaip laisvai samdomi specialistai, turi nuosavus, bet dar tik įsibėgėjančius verslus. Beje, daugelis pradėjusių naudotis automobilių prenumerata prispirti bėdos, vėliau prie šios paslaugos prisiriša dėl patogumo. Mat ji eliminuoja visą automobilio priežiūros naštą. Viena fiksuota mėnesio sąskaita apima viską: KASKO ir civilinį draudimą, techninę priežiūrą, sezoninį padangų keitimą bei saugojimą“, – kalba J. V. Raulynaitis.
Kada pirkti, o kada – prenumeruoti?
Planuojant įsigyti transporto priemonę esant kintančioms pajamoms, L. Jatautas pataria iš anksto numatyti konkrečią einamųjų pajamų dalį, kurią kas mėnesį būtų galima skirti šiam tikslui. Tačiau, eksperto teigimu, prieš priimant sprendimą svarbu įvertinti ne tik būsimas pajamas ir išlaidas, bet ir tai, ar turimą kapitalą nebūtų naudingiau panaudoti kitiems tikslams.
„Jei pajamos pakankamai aukštos, o poreikiai automobiliui nedideli arba yra galimybė sutaupyti reikiamą sumą per kelis mėnesius, dažnai efektyviausia tiesiog nusipirkti tinkamą automobilį. Tačiau jei sutaupyti reikiamą sumą užtruktų ilgiau, nei galima laukti, o automobilio įsigijimas galėtų prisidėti prie veiklos pajamų didinimo, ir jeigu yra tinkamos finansavimo sąlygos, verta svarstyti pirkimą lizingu. Pavyzdžiui, jei yra galimybė autolizingą gauti už 5 proc. palūkanų, o automobilio pirkimui neišleistas lėšas veikloje įdarbinti už 20–30 proc., pirkti automobilį asmeninėmis lėšomis būtų matematiškai neefektyvu“, – aiškina finansų konsultantas.
Jis priduria, kad renkantis automobilio įsigijimo būdą verta įvertinti ir emocinį aspektą – vieniems automobilis tėra transporto priemonė, skirta nukeliauti iš taško A į tašką B, o kitiems tai ir statuso simbolis ar daiktas, prie kurio prisirišama ir kuris turi sentimentalią vertę.
„Užkietėjęs „benzingalvis“ greičiausiai norės turėti nuosavą automobilį, net jei pinigine prasme tai bus brangesnis pasirinkimas, o efektyvumo ir finansų optimizavimo šalininkas tiesiog pasiskaičiuos ilgalaikius kaštus“, – sako pašnekovas.
L. Jatautas apibendrina, kad automobilių prenumerata tampa logišku sprendimu dviem pagrindiniais atvejais.
„Pirmiausia – kai automobilis reikalingas skubiai, tačiau veikla pradėta neseniai ir nėra galimybės gauti lizingo finansavimo geromis sąlygomis. Tai taip pat pasirinkimas tiems, kurie siekia maksimalaus patogumo ir kuo mažiau įsitraukti į automobilio rinkimąsi, eksploataciją ir priežiūrą, likutinės vertės skaičiavimą, pardavimą, draudimus ir kitus klausimus“, – sako ekspertas.
