Skip to content
22 lapkričio, 2026
  • Apie mus
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!

Jūsų žinių portalas!

Primary Menu
  • Aktualijos
    • Lietuva
    • Pasaulis
  • Verslas
    • Ekonomika
    • Technologijos
    • Transportas
  • Nuomonės
  • Pramogos
  • Sportas
  • Sveikata
  • Margumynai
  • Galerijos

Amazonijos atogrąžų miškų paslaptys: Vilniaus universiteto mokslininkų ekspedicija

Žinių portalo redakcija 13 lapkričio, 2026 13 minutes read
Amazonijos atogrąžų miškų paslaptys: Vilniaus universiteto mokslininkų ekspedicija

Ką reiškia sekti varlę Amazonijos atogrąžų miške? Kaip varlė suranda mažytį vandens telkinį, pasislėpusį 30 metrų aukštyje virš miško paklotės, ir kas nutinka, kai vanduo, nuo kurio priklauso jos išlikimas, tiesiog išnyksta? Ieškodama atsakymų į šiuos ir panašius klausimus, šį pavasarį Vilniaus universiteto (VU) tyrėjų komanda išvyko į Prancūzijos Gvianą. Ekspedicijos tikslas – tirti Amazonijos varliagyvių elgseną, judėjimą ir dauginimosi ekologiją.

Atokiame Nouragues gamtos rezervate tyrėjai aiškinosi, kaip varlės reaguoja į besikeičiančias aplinkos sąlygas, orientuojasi tankiame atogrąžų miške ir dauginimuisi naudoja laikinus vandens telkinius. Siekdami geriau suprasti, kaip varliagyviai prisitaiko prie itin permainingų atogrąžų miško sąlygų, tyrėjai derino stebėjimus gamtoje, elgsenos eksperimentus ir telemetrinį gyvūnų sekimą.

Tačiau mokslas tokioje atokioje vietoje – tai kur kas daugiau nei duomenų rinkimas. Tai ilgos dienos miške, netikėti susitikimai, sudėtingos darbo sąlygos ir akimirkos, dėl kurių ekspedicija tampa nepamirštama. Tad kviečiame kartu leistis į kelionę po Amazonijos atogrąžų miškus. Ekspedicijos įspūdžiais dalijosi VU Gyvybės mokslų centro doktorantai Shubham Soni ir Vita Žvynakytė.

Varliagyviai yra viena labiausiai nuo pasaulinio biologinės įvairovės nykimo kenčiančių gyvūnų grupių, o šį nykimą dar labiau spartina klimato kaita. Kitaip nei vidutinių platumų regionuose, kur metų laikų kaita aiškiai juntama, atogrąžų miškų klimatas dažnai laikomas pastovesniu, pasižyminčiu tolygiai pasiskirsčiusiais krituliais ir pastovia oro drėgme. Vis dėlto Amazonijos atogrąžų miškai nėra tokie nekintantys, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Prancūzijos Gvianos Amazonijos miškuose vyrauja du pagrindiniai sezonai – vienas pasižymi gausiais krituliais, kitas yra sausesnis. Be to, trumpi sausros laikotarpiai čia įprasti abiem sezonais. Tačiau klimato modeliai rodo, kad ateityje tokie laikotarpiai gali dažnėti ir ilgėti, o jų poveikis pastebimas jau dabar.

Tokie iš pažiūros nedideli aplinkos sąlygų pokyčiai gali smarkiai paveikti rūšis, priklausomas nuo vandens prieinamumo. Daugelio Amazonijos varlių dauginimasis glaudžiai susijęs su mažais laikinais vandens telkiniais, o kai kurios rūšys priklauso nuo telkinių, galinčių susidaryti ir išnykti vos per kelias dienas. Todėl jų dauginimosi elgsena, judėjimas ir buveinių naudojimas yra neatsiejami nuo aplinkos sąlygų, o šioms kintant, tikimasi ir elgsenos pokyčių.

Tyrinėdami šią elgseną galime geriau suprasti, kaip varlės prisitaiko prie jau dabar pasireiškiančių ekstremalių klimato sąlygų ir kiek jos atsparios ateityje laukiantiems pokyčiams.

Šis varliagyvių jautrumas ir mūsų nepaprastas susižavėjimas jų gyvenimu atvedė mus į vieną įspūdingiausių planetos vietų – Amazonijos atogrąžų miškus Pietų Amerikoje.

Tačiau prieš pradedant sekti varles tankiuose miškuose, kopti į medžių lajas ar valandų valandas ieškoti gyvūnų tarp tankios augmenijos laukė gerokai mažiau romantiška ekspedicijos dalis – pasiruošimas.

Dar gerokai prieš pirmą kartą įžengiant į atogrąžų mišką ekspedicija prasidėjo prie kompiuterių ekranų.

Jaudulys augo pamažu: užsakinėjome įrangą, planavome eksperimentus ir rengėme nuotolinius susitikimus su komandos nariais, dirbančiais Vilniuje, Vienoje ir Kajene. Pasirodo, prieš išvystant pirmąją varlę reikia nuveikti stebėtinai daug. Aptarinėjome tyrimų protokolus, tikrinome įrangą, tikslinome eksperimentų planus ir bandėme numatyti visas įmanomas problemas, kurios gali kilti už tūkstančių kilometrų nuo namų. Po ilgų diskusijų ir nemažos biurokratinių formalumų dozės pagaliau atėjo ilgai laukta diena – lėktuvo bilietų pirkimas. Keliaujame į Amazoniją.

Pamažu atkeliaujanti tyrimų įranga dar labiau kurstė nuo pat pradžių rusenusį jaudulį. Tačiau laukė naujas iššūkis – viską sutalpinti į lagaminus. Tai priminė trimatę dėlionę, kurios taisykles diktavo oro linijų bagažo reikalavimai ir 23 kilogramų svorio limitas. Kas galėjo pagalvoti, kad moksliniai tyrimai pareikalaus tiek įvairiausių įgūdžių?

Ką reiškia sekti varlę Amazonijos atogrąžų miške? Asmeninio archyvo nuotr.

Po aštuoniolikos valandų kelionės išėjome iš Kajeno oro uosto. Šiltas, drėgnas atogrąžų oras iškart tvokstelėjo į veidus ir tarsi pažadino po ilgo skrydžio. Tą patį vakarą, įsikūrę išsinuomotame būste, leidomės apsipirkti. Aplankėme ūkinių prekių, maisto ir sodo reikmenų parduotuves, įsigijome baterijų, vietoje reikalingų tyrimų priemonių ir, žinoma, pasiflorų vaisių. Tik tada buvome visiškai pasiruošę lauko tyrimams vietovėje, kurioje prireikus ko nors nusipirkti tektų penkias valandas plaukti valtimi.

Dabar jaudinomės jau ne vien dėl pačios kelionės į Amazoniją – pagaliau prasidėjo taip ilgai lauktas tyrimų sezonas.

Mūsų tyrimų vieta buvo Nouragues gamtos rezervate – antroje pagal dydį saugomoje Prancūzijos Gvianos teritorijoje. Čia veikianti Nouragues ekologinių tyrimų stotis suteikia mokslininkams galimybę tyrinėti vienus mažiausiai žmogaus veiklos paveiktų atogrąžų miškų pasaulyje. Stotis įsikūrusi atokiai, toli nuo gyvenviečių.

Artimiausias kaimas – Regina – yra maždaug už 75 kilometrų, tačiau kelių, jungiančių jį su tyrimų stotimi, nėra. Vienintelis būdas ją pasiekti – penkias valandas motorine valtimi plaukti upe prieš srovę. Pati kelionė upe priminė lėtą, kone iškilmingą atsisveikinimą su žmonių pasauliu ir žengimą gilyn į atogrąžų mišką. Su kiekvienu upės vingiu medžių lajos vis labiau gaubė mus iš abiejų pusių, o miško garsai darėsi vis ryškesni.

Kuo toliau plaukėme prieš srovę, tuo labiau tolome nuo išorinio pasaulio. Kai pagaliau pasiekėme tyrimų stotį, kelio atgal jau nebuvo. Tik upė, kuria ką tik atplaukėme, ir aplink mus plytintys, regis, begaliniai atogrąžų miškai.

Nouragues ekologinių tyrimų stotis jau keturis dešimtmečius atlieka svarbų vaidmenį plėtojant ekologinius tyrimus Amazonijoje. Tačiau atvykus į stovyklą darbai neprasideda iš karto. Pirmiausia reikia pasirūpinti, kad joje būtų galima gyventi ir dirbti.

Įsikuriame bendrose pastogėse be sienų, vadinamose carbets: pasikabiname hamakus ir įsirengiame darbo vietą. Tai tradicinės medinės pastogės ar didelės bendros paskirties atviros trobelės, būdingos tokiems atogrąžų regionams kaip Prancūzijos Gviana.

Kitaip nei mes, nemaža dalis mūsų įrangos nebuvo atspari vandeniui. Todėl ją laikėme vadinamajame sausajame kambaryje – vienintelėje stovyklos patalpoje su sienomis, kurioje drėgmė buvo mažesnė nei lauke. Lauko tyrimai čia neatsiejami nuo improvizuotos inžinerijos – beveik viską tenka pritaikyti gyvenimui atogrąžų miške.

Pirmieji žygiai po apylinkes, ypač naktiniai, buvo kupini jaudulio. Naktį miškas atgyja taip, kad sunku net apsakyti. Varlės, svirpliai, cikados, pelėdos, o jei pasiseka – ir melancholiški naktinių paukščių švilpavimai susilieja į nepakartojamą garsų visumą.

Mums, iš Vilniaus atvykusiai komandai, pirmosios naktys priminė, kad esame labai toli nuo miesto. Čia nebegaliojo įprastos kasdienybės taisyklės. Gatvių žibintus pakeitė ant galvų tvirtinami prožektoriai, o vaikštant reikėjo saugotis ne automobilių, bet nuodingų gyvačių ir skorpionų.

Netrukus pradinis jaudulys užleido vietą rutinai. Net nepastebėjome, kaip įpusėjo tyrimų sezonas. Dienos ėmė panašėti viena į kitą – kasryt aunamės nemaloniai dvokiančius guminius batus ir leidžiamės į mišką ieškoti varlių bei jų buožgalvių.

Kiekvieną popietę komanda susirinkdavo papietauti po laikina palapine, pastatyta mūsų tyrimų vietoje. Pietums dažniausiai tekdavo praėjusios vakarienės likučiai, aštrūs vietiniai padažai ir sūris. Jei labai pasisekdavo, gaudavome dar ir žemės riešutų ar vieną kitą bulvių traškutį! Tokie maži kasdieniai ritualai tapo svarbiais atramos taškais gyvenime, kuris beveik niekuo nepriminė įprastos kasdienybės.

Vienomis dienomis miškas mus apdovanodavo gausybe tyrimų duomenų, kitomis – retais, kvapą gniaužiančiais laukinių gyvūnų susitikimais. Tikėtis tobulos pusiausvyros tarp šių dviejų dalykų būtų buvę naivu. Vienintelis dalykas, kurį iš tiesų galėjome kontroliuoti, buvo mūsų pačių darbas.

Vis dėlto šį sezoną miškas mums nebuvo itin dosnus. Kritulių iškrito mažiau nei praėjusiais metais. Vandens telkiniai, kuriuose anksčiau knibždėte knibždėjo buožgalvių, dabar buvo visiškai išdžiūvę. Tai apsunkino gyvenimą ne tik varlėms, bet ir mums – surinkti tyrimams reikalingus duomenis tapo gerokai sunkiau. Kai ilgą laiką dedi visas pastangas, tačiau negauni jokių rezultatų, nusivylimo išvengti nelengva.

Pagaliau sulaukėme lietaus, nutraukusio sausrą. Tikėjomės, kad varlių dauginimosi vietose esantys vandens telkiniai vėl prisipildys vandens. Leidomės į dviejų valandų žygį per mišką patikrinti varlių balų vildamiesi rasti šimtus varliagyvių, pasiruošusių daugintis. Tačiau atvykę radome visiškai sausą vandens telkinį.

Nusivylėme ne tik mes. Prie išdžiūvusio telkinio kantriai laukė ir varlės, tikėdamosi, kad jis pagaliau prisipildys vandens. Neturėdami galimybės surinkti duomenų, patraukėme atgal. Atrodė, kad laukia dar vienas beprasmis žygis. Tačiau atogrąžų miškas mums buvo paruošęs staigmeną. Vienas iš mūsų vos neužmynė ant gyvatės. Ji atrodė didžiulė, tačiau tai nebuvo nei anakonda, nei smauglys. Prieš mus buvo gyvatė, apie kurią iki tol buvome girdėję tik pasakojimus – Lachesis muta, dar vadinama bušmeisteriu. Tai viena rečiausiai Amazonijoje sutinkamų gyvačių ir didžiausia angis pasaulyje.

Toks susitikimas bent akimirkai privertė pamiršti ir išdžiūvusį vandens telkinį, ir ilgą kelią namo. Pamatyti šią legendomis apipintą rūšį – tikra privilegija. Galbūt pasivaikščiojimas atogrąžų miške niekada nebūna visiškai beprasmis? Tačiau vienomis dienomis didžiausi netikėtumai mūsų laukdavo ant miško paklotės, o kitomis tekdavo pakelti akis gerokai aukščiau.

Daugelis Amazonijos varlių yra nepaprastai geros laipiotojos. Kai kurios rūšys ant nugaros neša savo buožgalvius aukštyn į medžius, kur maždaug 25–30 metrų aukštyje esančiose vandens pripildytose drevėse juos palieka toliau vystytis.

Tokie medžiuose susidarantys nedideli vandens telkiniai vadinami fitotelmomis. Jie tampa savotiškais lopšeliais aukštai virš žemės, kuriuose buožgalviai gali užbaigti savo vystymąsi. Šie maži, vienas nuo kito izoliuoti telkiniai kai kurioms varlių rūšims yra gyvybiškai svarbios dauginimosi vietos. Norėdami suprasti, kas jose vyksta, turėjome sekti paskui varles į medžių lajas.

Kadangi mūsų laipiojimo gebėjimai nė iš tolo neprilygsta tiriamų varlių vikrumui, teko pasitelkti specialią įrangą. Viskas prasideda ant žemės. Naudojame prietaisą, kurį meiliai vadiname „bulve“ – svarmenį, kurį laidyne iššauname kartu su plona virvele, siekdami ją permesti per aukštai esančią šaką. Kai virvelė atsiduria reikiamoje vietoje, ja užkeliamos laipiojimo virvės. Tuomet prasideda kopimas aukštyn – per skirtingus miško lajų sluoksnius, kuriuos iš arti pamatyti tenka nedaugeliui žmonių.

Žvelgiant nuo žemės visas šis procesas gali atrodyti gana juokingai, tačiau tai stebėtinai veiksmingas būdas patekti į visiškai kitą pasaulį, esantį virš mūsų galvų. O ten laukiantis vaizdas atperka visas pastangas. Aukštai medžių lajose, tarp bromelijų ir drėgmės prisisunkusių samanų, aptinkame mažyčius vandens telkinius, kuriuose tiesiog verda gyvenimas. Čia randame įvairių vystymosi stadijų buožgalvių, bestuburių ir ištisas mažas ekosistemas.

Tačiau ne mažiau įspūdinga ir tai, kas atsiveria pažvelgus aplink. Iki pat horizonto besidriekiantis vientisas žalias miško vandenynas – vaizdas, kurio nepamirši net ir nusileidęs atgal ant žemės. Vis dėlto surasti varlių dauginimosi vietą – tik dalis užduoties. Žinoti, kur varlė yra šiandien, dar nereiškia žinoti, kur ji bus rytoj. Kad suprastume, kaip šie gyvūnai juda po mišką, turėjome išmokti juos sekti.

Norint suprasti varliagyvių elgseną, neužtenka vien juos stebėti. Reikia sekti atskirus individus jų kasdienėje veikloje, dažnai – sunkiai įveikiamu reljefu. Mūsų komanda naudoja du vienas kitą papildančius telemetrinio sekimo metodus.

Didesnių ir judresnių rūšių varliagyviams, tokiems kaip dažančioji medlaipė (Dendrobates tinctorius), pritvirtiname mažyčius itin aukšto dažnio radijo siųstuvus. Tuomet gyvūnų buvimo vietą nustatome kryptinėmis antenomis. Gerą dieną toks darbas primena detektyvinį tyrimą, o sunkią – adatos paieškas milžiniškoje, be galo šlapioje šieno kupetoje.

Mažesnių ir mažiau judrių rūšių varliagyviams, pavyzdžiui, Allobates femoralis, taikome harmoninio radaro sekimo metodą. Šis neinvazinis metodas leidžia aptikti mažyčius pasyviuosius atsakiklius, kuriems nereikia baterijų.

Abu metodai suteikia galimybę sekti konkrečias varles ir atkurti jų judėjimo maršrutus, užuot vien fiksavus atsitiktines susitikimų vietas.

Kartu atliekame įvairius elgsenos eksperimentus. Pavyzdžiui, siūlome varlėms skirtingais kvapais pasižymintį vandenį, tiriame, ar jos geba surasti konkrečius medžių lajose esančius vandens telkinius ir į juos sugrįžti. Taip pat aiškinamės jų erdvinės atminties ir orientavimosi gebėjimus.

Iš pirmo žvilgsnio klausimai gali atrodyti visai paprasti. Ar varlė sugeba sugrįžti į konkretų vandens telkinį? Ar ji atskiria skirtingus vandens šaltinius? Kaip orientuojasi, regis, begaliniame atogrąžų miške? Tačiau atsakymų paieškos reikalauja didžiulės kantrybės, tikslumo ir daugybės kasdien nueinamų kilometrų.

Tenka dirbti tvankiame karštyje, pliaupiant netikėtam lietui, kopti stačiais šlaitais ir nuolat žiūrėti po kojomis, kad neužmintum ant ko nors, kam toks susitikimas tikrai nepatiktų.

Dienos pabaigoje duomenų lentelė kartais būna pilna, o kartais – beveik tuščia. Tačiau žinojimas, kad kiekvienas duomenų taškas atveria nepakartojamą galimybę pažvelgti į paslėptą pasaulį, suteikia prasmės kiekvienam žingsniui. Pamažu pavieniai stebėjimai ima jungtis į platesnį vaizdą. Užfiksuotas judėjimo maršrutas, aptiktas dauginimosi telkinys, konkreti elgsenos reakcija ar net varlės nebuvimas ten, kur tikėjomės ją rasti, gali atskleisti ką nors naujo apie šių gyvūnų santykį su aplinka.

Atogrąžų varliagyviai yra vieni jautriausių ekosistemų būklės rodiklių ir kartu viena labiausiai nykstančių stuburinių gyvūnų grupių pasaulyje. Suprasdami, kaip jie juda, orientuojasi, dauginasi ir reaguoja į aplinkos pokyčius – kritulių svyravimus, buveinių struktūrą ar įvairius trikdžius, galime geriau prognozuoti sparčiai besikeičiančio pasaulio poveikį biologinei įvairovei ir ieškoti būdų šiam poveikiui mažinti.

Kiekviena GPS koordinatė, kiekvienas stebėtas gyvūnas, kiekviena užfiksuota elgsenos reakcija ar medžio lajoje aptiktas vandens telkinys papildo žinias apie pasaulį, kurį daugeliu atžvilgių dar tik pradedame pažinti. Tai, kas lauko tyrimų metu atrodo tik maža informacijos detalė, ilgainiui gali tapti svarbia gerokai platesnio vaizdo dalimi, padedančia suprasti, kaip varliagyviai išgyvena vis labiau kintančioje aplinkoje.

Tačiau tokia ekspedicija suteikia ne tik mokslinių žinių. Ji leidžia geriau pažinti save ir suprasti, kokie svarbūs tampa žmogiškieji ryšiai, kai tenka susidurti su sunkumais. Lauko tyrimai atokiuose atogrąžų miškuose reikalauja daug fizinių ir emocinių jėgų, o jų logistika dažnai nenuspėjama. Ilgi žygiai, nemaloniai dvokiantys drabužiai, vandens pilni batai, išdžiūvę telkiniai, neveikianti įranga ir dienos, per kurias nepavyksta surinkti nė vieno duomens.

About the Author

81cd9cc2c669f0ec1238bd3fdce43f10b4411da6e11672ce86a3c187e95921ca?s=96&d=mm&r=g Žinių portalas Aktualijos

Žinių portalo redakcija

Administrator

Žinių portalo redakcija skelbia Lietuvos ir pasaulio naujienas bei institucijų ir įmonių pranešimus žiniasklaidai.

View All Posts

Post navigation

Previous: Lapkričio 16 d., pirmadienio, spaudos konferencijos Seime
Next: Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija: dėl vaikų saugumo skaitmeninėje erdvėje didinimo trūksta aiškios institucijų atsakomybės ir koordinuotų sprendimų

Related News

Dveji metai po DHL lėktuvo katastrofos Vilniuje: ką ši nelaimė gali pakeisti aviacijoje?
6 minutes read

Dveji metai po DHL lėktuvo katastrofos Vilniuje: ką ši nelaimė gali pakeisti aviacijoje?

Žinių portalo redakcija 22 lapkričio, 2026 0
Ar atpažintumėte dirbtinio intelekto sukurtą nuotrauką? Jaunuolių edukacijos atskleidė, kas šiandien kelia iššūkių jų bendraamžiams
6 minutes read

Ar atpažintumėte dirbtinio intelekto sukurtą nuotrauką? Jaunuolių edukacijos atskleidė, kas šiandien kelia iššūkių jų bendraamžiams

Žinių portalo redakcija 22 lapkričio, 2026 0
17 valandų kelionė dėl Lietuvos pėsčiųjų perėjų: kas nustebino žurnalistą iš Pietų Korėjos?
5 minutes read

17 valandų kelionė dėl Lietuvos pėsčiųjų perėjų: kas nustebino žurnalistą iš Pietų Korėjos?

Žinių portalo redakcija 22 lapkričio, 2026 0

Kategorijos

  • Aktualijos
  • Atrinkta
  • Ekonomika
  • Margumynai
  • Pasaulis
  • Pramogos
  • Rekomenduojama
  • Sportas
  • Sveikata
  • Technologijos
  • Tendencijos
  • Transportas
  • Verslas

Naujausi

  • Dveji metai po DHL lėktuvo katastrofos Vilniuje: ką ši nelaimė gali pakeisti aviacijoje?
    Dveji metai po DHL lėktuvo katastrofos Vilniuje: ką ši nelaimė gali pakeisti aviacijoje?
    Likus daugiau nei dešimčiai minučių iki 2024 m. lapkričio 25-osios rytą Vilniuje įvykusios DHL lėktuvo katastrofos, orlaivis prarado
  • Ar atpažintumėte dirbtinio intelekto sukurtą nuotrauką? Jaunuolių edukacijos atskleidė, kas šiandien kelia iššūkių jų bendraamžiams
    Ar atpažintumėte dirbtinio intelekto sukurtą nuotrauką? Jaunuolių edukacijos atskleidė, kas šiandien kelia iššūkių jų bendraamžiams
    Dirbtinio intelekto kuriamas turinys, dezinformacija, manipuliacijos internete, priklausomybė nuo technologijų ir bendraamžių spaudimas – tai tik dalis temų,
  • 17 valandų kelionė dėl Lietuvos pėsčiųjų perėjų: kas nustebino žurnalistą iš Pietų Korėjos?
    17 valandų kelionė dėl Lietuvos pėsčiųjų perėjų: kas nustebino žurnalistą iš Pietų Korėjos?
    Kodėl kartais saugiau panaikinti pėsčiųjų perėją? Ir kuo lietuviškas atšvaitas gali nustebinti Pietų Korėją? Ieškoti atsakymų į šiuos
  • Tautinių mažumų jaunimas stiprina bendruomenių atsparumą: nuo mokymų iki savarankiškai vedamų edukacijų
    Tautinių mažumų jaunimas stiprina bendruomenių atsparumą: nuo mokymų iki savarankiškai vedamų edukacijų
    Kaip atpažinti dezinformaciją, kritiškai vertinti informaciją, rūpintis fizine ir emocine sveikata bei skatinti pilietinį aktyvumą? Šiomis ir kitomis
  • Prof. Artūrui Žukauskui – 70: kolegos apie jo išradingumą, lyderystę ir meilę universitetui
    Prof. Artūrui Žukauskui – 70: kolegos apie jo išradingumą, lyderystę ir meilę universitetui
    „Artūras Žukauskas turėjo drąsos ir užsispyrimo taisyti tai, kas neveikia, arba kurti sistemas ir struktūras, kurios veiktų“, –

Jus sudomins

Dveji metai po DHL lėktuvo katastrofos Vilniuje: ką ši nelaimė gali pakeisti aviacijoje?
6 minutes read

Dveji metai po DHL lėktuvo katastrofos Vilniuje: ką ši nelaimė gali pakeisti aviacijoje?

Žinių portalo redakcija 22 lapkričio, 2026 0
Ar atpažintumėte dirbtinio intelekto sukurtą nuotrauką? Jaunuolių edukacijos atskleidė, kas šiandien kelia iššūkių jų bendraamžiams
6 minutes read

Ar atpažintumėte dirbtinio intelekto sukurtą nuotrauką? Jaunuolių edukacijos atskleidė, kas šiandien kelia iššūkių jų bendraamžiams

Žinių portalo redakcija 22 lapkričio, 2026 0
17 valandų kelionė dėl Lietuvos pėsčiųjų perėjų: kas nustebino žurnalistą iš Pietų Korėjos?
5 minutes read

17 valandų kelionė dėl Lietuvos pėsčiųjų perėjų: kas nustebino žurnalistą iš Pietų Korėjos?

Žinių portalo redakcija 22 lapkričio, 2026 0
Tautinių mažumų jaunimas stiprina bendruomenių atsparumą: nuo mokymų iki savarankiškai vedamų edukacijų
3 minutes read

Tautinių mažumų jaunimas stiprina bendruomenių atsparumą: nuo mokymų iki savarankiškai vedamų edukacijų

Žinių portalo redakcija 22 lapkričio, 2026 0
© %year% Jūsų žinių portalas | MoreNews by AF themes.
  • Apie mus
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!
Manage Consent
To provide the best experiences, we use technologies like cookies to store and/or access device information. Consenting to these technologies will allow us to process data such as browsing behavior or unique IDs on this site. Not consenting or withdrawing consent, may adversely affect certain features and functions.
Functional Visada aktyvus
The technical storage or access is strictly necessary for the legitimate purpose of enabling the use of a specific service explicitly requested by the subscriber or user, or for the sole purpose of carrying out the transmission of a communication over an electronic communications network.
Preferences
The technical storage or access is necessary for the legitimate purpose of storing preferences that are not requested by the subscriber or user.
Statistics
The technical storage or access that is used exclusively for statistical purposes. The technical storage or access that is used exclusively for anonymous statistical purposes. Without a subpoena, voluntary compliance on the part of your Internet Service Provider, or additional records from a third party, information stored or retrieved for this purpose alone cannot usually be used to identify you.
Marketing
The technical storage or access is required to create user profiles to send advertising, or to track the user on a website or across several websites for similar marketing purposes.
  • Tvarkyti parinktis
  • Tvarkyti paslaugas
  • Tvarkyti {vendor_count} pardavėjus
  • Skaitykite daugiau apie šiuos tikslus
View preferences
  • {title}
  • {title}
  • {title}