Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „Dėl bandymų perimti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“.
Už rezoliuciją balsavo 385 Europos Parlamento nariai, 165 prieš, 35 susilaikė.
Dokumentu Parlamentas išreiškė visišką solidarumą su Lietuvos žurnalistais, nacionaliniu transliuotoju LRT ir pilietinės visuomenės atstovais bei pasmerkė bandymus pakenkti LRT nepriklausomumui, įskaitant teisines ir administracines priemones bei politinį spaudimą, kuriuo siekiama įgyti politinę kontrolę nacionaliniam visuomeniniam transliuotojui.
Rezoliucijoje pažymima, kad teisėkūros iniciatyvos, akivaizdžiai nukreiptos prieš konkretų asmenį ir siekiančios sudaryti sąlygas pašalinti LRT generalinę direktorę, yra nesuderinamos su teisinės valstybės principais ir ES demokratiniais standartais.
Bendrą rezoliucijos projektą pasirašė 5 pagrindinės Europos Parlamento (EP) grupės, įskaitant socialistų S&D frakciją.
Didelį indėlį rengiant dokumentą įdėjo EP Liberalų frakcijos „Renew Europe“ narys, buvęs Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, kiti 5 EP nariai iš Lietuvos.
Atsakydama į valdančiųjų kritiką, kad tai, neva, Lietuvos vidaus reikalas, viena iš rezoliucijos autorių EP narė Rasa Juknevičienė pabrėžė, jog Europos Sąjunga Lietuvai nėra užsienis ar svetima teritorija.
„Europos Parlamentas yra tiek Lietuvos, tiek ir kitų ES narių. Tai – Lietuvos žmonių rinkta institucija ir ji privalo reaguoti į Lietuvos žmonių problemas”, – teigia EP narė.
Kalbėdama plenarinėje sesijoje Strasbūre EP narė pabrėžė: „Niekada nemaniau, kad man teks dalyvauti diskusijoje apie grėsmes demokratijai mano šalyje. Pagrindinė priežastis, kodėl taip nutiko, yra Lietuvos socialdemokratų sprendimas sudaryti koaliciją su partija, kurios tikslas yra kelti chaosą šalyje, kurios pirmininkas yra nuteistas dėl antisemitizmo, su partija, kuri mano nuomone, yra vienas iš Kremliaus įrankių“.
Pasak EP narės, melas, manipuliacijos, žurnalistų, kultūros žmonių puldinėjimai, neapykanta – visa tai dabar jau yra Lietuvos valdančiosios koalicijos politinėje darbotvarkėje.
„Koalicijos, kurios pagrindinė partija nešioja socialdemokratų vardą ir kuri pagal prigimtį neturėtų būti kartu su fašistuojančia politine jėga, – iš Parlamento tribūnos sakė EP narė ir pridūrė: – Visi antidemokratiniai poslinkiai prasideda nuo to paties – bandymų suvaržyti ir perimti nacionalinius transliuotojus. Taip jau yra nutikę ne vienoje ES valstybėje.
Įvykius Lietuvoje siūlau vertinti bendrame kontekste, kai autokratiniai poslinkiai randasi visur“.
Rasa Juknevičienė priminė, kad apie 40 tūkst. žmonių Lietuvoje susirinko į ginti žodžio laisvės, todėl rezoliucija – tai žinia iš Europos Parlamento bus pirmiausia už laisvą žodį bei prieš politinį nacionalinio transliuotojo užvaldymą kovojantiems Lietuvos piliečiams bei drąsiems žurnalistams, nepabijojusiems stoti ginti žodžio laisvės.
„Apgynėme laisvę prieš 35 metus, apginsime ir dabar. Ačiū visiems kolegoms iš įvairių politinių grupių, kurie nedvejodami stojo į Lietuvos laisvo žodžio gynėjų pusę. Europos Parlamentas privalo išlikti demokratijos gynimo svarbiausia būstine. Kas, jei ne mes?“, – pasisakymą plenarinių posėdžių tribūnoje didžiausios ELP frakcijos vardu baigė Rasa Juknevičienė.
Rezoliucijoje Parlamentas atkreipė dėmesį, kad bandymai poliarizuoti visuomenę, susilpninti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis ir pakenkti nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms atitinka Rusijos Federacijos ir kitų priešiškų valstybių hibridinio karo prieš Europos Sąjungą ir jos valstybes nares tikslus, kuriais siekiama susilpninti demokratinį atsparumą.
Tik stiprus, nepriklausomas visuomeninis transliuotojas yra pagrindinė gynybos linija nuo tokių priešiškų kišimosi veiksmų.
Dokumente pabrėžiama, kad silpninant nepriklausomą žiniasklaidą žymiai susilpnėja demokratinė atskaitomybė, palengvinamas dezinformavimas ir korupcija, silpninamos piliečių galimybės reikalauti iš valdžios atstovų atskaitomybės.
Dokumente taip pat įtvirtinta nuostata, kad LRT finansavimo įšaldymas ir sumažinimas, nesant objektyvios ekonominės būtinybės, gali būti politinis spaudimas, nesuderinamas su Konstitucija ir Europos žiniasklaidos laisvės aktu.
EP paragino Seimą atmesti svarstomus pakeitimus, užtikrinti, kad bet kokie sprendimai būtų priimami tik po Venecijos komisijos nuomonės, o Europos Komisijos paprašė stebėti su žiniasklaidos laisve ir visuomeninio transliuotojo nepriklausomumu susijusius pokyčius Lietuvoje ir panaudoti visas turimas priemones, jei būtų nustatytas šių reikalavimų nesilaikymas.
Rezoliucija nustato aiškius politinius įsipareigojimus ES institucijoms ir siunčia aiškų signalą Lietuvos Seimui dėl būtinybės laikytis Europos Sąjungos teisės, Konstitucijos ir demokratinių standartų.
About the Author
