2025 metais per finansavimo platformą „Estateguru“ iš viso buvo investuota 66 mln. eurų. Šios lėšos buvo skirtos keliems šimtams atrinktų nekilnojamojo turto projektų Baltijos šalyse. Lietuvoje į projektus buvo investuota 21,3 mln. eurų arba beveik 17 proc. daugiau nei 2024 metais, kai ši suma siekė 18,2 mln. eurų.
Pasak „Estateguru“ generalinio direktoriaus Daniilo Aalio, praėję metai parodė, kad nebankinis nekilnojamojo turto plėtros finansavimas rinkoje jau tvirtai įsitvirtino: „Vertinant visą Baltijos regioną, įmonės čia veikia užtikrintai. Tai atsispindi obligacijų emisijų skaičiuje ir ypač augančiame susidomėjime finansavimo platformomis Lietuvoje ir Latvijoje.“
Per pastaruosius trejus metus per „Estateguru“ Baltijos šalyse iš viso buvo investuota 223 mln. eurų.
„Nors mūsų kredito politika yra lankstesnė nei tradicinių bankų, mums pavyksta išlaikyti itin aukštos kokybės paskolų portfelį, labiau būdingą regioninėms bankinėms institucijoms. Pavyzdžiui, per pastaruosius trejus metus 97 proc. platformoje patvirtintų paskolų jau buvo grąžintos investuotojams arba yra grąžinamos pagal paskolų grafiką“, – sakė D. Aalis.
Anot jo, stabilus ir aukštos kokybės portfelis išlieka vienu pagrindinių „Estateguru“ veiklos prioritetų. Tai lėmė, kad investuotojai praėjusiais metais uždirbo 8,3 mln. eurų, o paskolų, kurios buvo grąžintos 2025 metais, grąžos norma siekė 8,9 procento.
Nuo veiklos pradžios „Estateguru“ finansavo nekilnojamojo turto projektų už 925 mln. eurų, o investuotojams išmokėta bendra grąža siekia 95 mln. eurų.
„Iki šiol privatūs ir instituciniai platformos investuotojai parėmė apie 3 tūkst. skirtingų projektų, iš jų 640 – Lietuvoje. Tai reiškia, kad buvo įgyvendinta daug reikalingų nekilnojamojo turto plėtros projektų, tiesiogiai pagerinusių mūsų kasdienę gyvenamąją aplinką. Tai savo ruožtu padeda kurti naujas darbo vietas ir skatina ekonominį aktyvumą. Todėl platformos poveikis yra gerokai platesnis“, – pridūrė D. Aalis.
„Estateguru“ tikslas 2026 metams – išlaikyti pastaraisiais metais taikytą sėkmingą kredito politiką ir kartu didinti institucinių investuotojų įsitraukimą. Bendrovė siekia pasiekti 1 mlrd. eurų bendrą suteiktų paskolų apimtį ir viršyti 100 mln. eurų investuotojams išmokėtų palūkanų sumą.
Pasak D. Aalio, susidomėjimas nebankiniu finansavimu ypač auga Lietuvoje ir Latvijoje: „Abiejose šalyse „Estateguru“ apimtys 2025 metais buvo didžiausios per pastaruosius trejus metus, o finansuotų projektų skaičius, palyginti su 2024 metais, išaugo beveik 20 procentų. Ypač išsiskiria Latvija, kur per pastaruosius dvejus metus augimas siekė 60 procentų. Šiuo metu didžiausią augimo potencialą matome būtent tarp Baltijos kaimynių.“
Vertindama platesnę makroekonominę aplinką, „Estateguru“ prognozuoja didesnį aktyvumą nekilnojamojo turto rinkose ateinančiais metais, kurį skatins augantys atlyginimai, mažėjanti infliacija ir stabilizavusios palūkanų normos.
„Plėtotojams ir toliau reikės greitesnių ir lankstesnių finansavimo sprendimų greta tradicinių finansų institucijų, o investuotojai ieškos galimybių diversifikuoti savo portfelius investuojant į nekilnojamąjį turtą. Mūsų vaidmuo – sujungti šias dvi puses“, – apibendrino D. Aalis.
Apie „Estateguru“
„Estateguru“ yra viena pirmaujančių nekilnojamojo turto skolinimo platformų Europoje, teikianti turtu užtikrintas paskolas verslui ir patrauklią grąžą tūkstančiams investuotojų, finansuojančių šias paskolas. Jungdama plėtotojus ir investuotojus, „Estateguru“ sudaro sąlygas įgyvendinti projektus, kurie gyvenamąją aplinką daro modernesnę, energiškai efektyvesnę ir vizualiai patrauklesnę.
„Estateguru“ padėjo įgyvendinti daugiau kaip 3 tūkst. projektų, juos finansuodama daugiau kaip 925 mln. eurų suma. Platforma pritraukė daugiau kaip 150 tūkst. investuotojų iš daugiau nei 100 šalių, o vidutinė istorinė metinė grąža siekia 10 procentų.
„Estateguru“ turi sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo licenciją, išduotą finansų priežiūros institucijos, leidžiančią veikti visoje Europos Sąjungoje. Sutelktinio finansavimo paslaugas Lietuvoje teikia įmonė „Estateguru OÜ“, turinti licenciją pagal ES reglamentą 2020/1503 ir prižiūrima Estijos finansų priežiūros ir pertvarkymo tarnybos („Finantsinspektsioon“).
About the Author
