2026 m. spalio 29 d.pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimui svarstant valstybės biudžeto projektą, socialdemokratai opozicijos kritiką vadina neatsakinga.
Pasak Seimo vicepirmininkės, Biudžeto ir finansų komiteto narės, socialdemokratės Rasos Budbergytės, teikiamus biudžeto sprendimus padiktavo kontekstas ir aplinkybės, kuriomis formuojamas biudžetas ir dėl kurių „fiskalinė politika negali ir neturi tapti vien paprasta buhalterine dėlione“.
„Kai pasaulis aplink liepsnoja, reikia ne popierinio taupymo, o ryžtingų veiksmų. Tačiau opozicija ir vėl renkasi savo mėgstamą vaidmenį – gąsdinti visuomenę, skaičiuoti centus ir nematyti visumos. Patogu saugioje opozicijos užuovėjoje moralizuoti apie diržų veržimąsi silpniausiųjų sąskaita“, – komentuoja R. Budbergytė.
Deficitas Lietuvoje – mažiausias regione
Parlamentarė primena, kad vertindami paskutinį I. Šimonytės rengtą biudžetą, Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė įspėjo, kad jame užprogramuotas ilgalaikis išlaidų, deficito ir skolos didėjimas.
„Dabar tie patys politikai siūlo „įjungti stabdį“ ir suparalyžiuoti krašto apsaugos finansavimą. Raginame opoziciją prisiimti atsakomybę ir laukiame konstruktyvios diskusijos ir siūlymų“, – pabrėžia R. Budbergytė.
Anot parlamentarės, kai valstybė skiria net 5 proc. BVP gynybai ir kartu saugo gyventojų perkamąją galią, tilpti į įprastą fiskalinę normą neįmanoma.
„Gynybos finansavimo didinimas buvo strateginis sprendimas, be galo svarbus Lietuvos žmonėms ir šalies tarptautinei pozicijai. Visos ES pasienio valstybės ieško sprendimų dėl deficito ir skolinasi rinkos sąlygomis“, – pažymi Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkė R. Budbergytė.
Ji atkreipia dėmesį, kad prognozuojamas Lietuvos deficito rodiklis 2027 m. – 3,8 proc. – mažiausias regione. Prognozuojamas deficitas Latvijoje siekia 4,2 proc., Estijoje – 4 proc., Suomijoje – 4,5 proc., Vokietijoje – 5,25 proc., o Lenkijoje – net 7,1 proc.
Pensijų indeksavimas nėra „išlaidavimas“
R. Budbergytė pabrėžia, kad dauguma biudžete numatytų išlaidų yra neišvengiamos ir privalomos. Tai – ir didėjančios palūkanos už paskolas, ir indeksuojamos pensijos, ir valstybės įmokos į Sveikatos draudimo fondą.
„Pensininkai negali „užsidirbti daugiau“ ar „pasirūpinti savimi“, kaip siūlo liberalai. Pensijų indeksavimas nėra išlaidavimas. Tai valstybės įsipareigojimas žmonėms, kurių pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra pensija. Tiesiog negalime jų apleisti ir pasmerkti skurdui“, – komentuoja R. Budbergytė.
Pasak socialdemokratės, valstybė privalo laikytis ankstesnių susitarimų, tarp jų – kolektyvinių sutarčių su statutiniais ir nestatutiniais pareigūnais, švietimo profsąjungomis ir mokytojais, taip pat susitarimų dėl minimaliosios mėnesinės algos (MMA) didinimo.
Anot R. Budbergytės, ypač keista, kai apie skolinimąsi moralizuoja konservatoriai, nes visi atsimena, kad Ingrida Šimonytė savo laiku skolinosi itin brangiai, ignoruodama pigesnes alternatyvas.
Prie pensijų didinimo turėtų prisidėti ir darbdaviai
Jis atkreipia dėmesį, kad Vyriausybės teikiamas Šeimos paketas ir pradinukų maitinimo projektas Seime sulaukė visų partijų balsų.
R. Budbergytė neabejoja, kad Vyriausybė ras galimybių mažinti perteklines administracines išlaidas, nebloginant žmonėms reikalingų paslaugų prieinamumo.
Parlamentarė taip pat pritaria argumentui, kad Lietuva – viena iš nedaugelio ES valstybių, kuriose darbdaviai praktiškai nieko nemoka į socialinio draudimo fondus.
„Darbdaviai irgi turėtų prisidėti prie pensijų didinimo“, – sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė, socialdemokratė R. Budbergytė.
Daugiau:
Rasa Budbergytė
Seimo Pirmininko pavaduotoja
Europos reikalų komiteto pirmininkė
Biudžeto ir finansų komiteto narė
Tel. +37069842114
El. p. Rasa.Budbergyte@lrs.lt
About the Author
