Šiemet šalia vėjo ir saulės elektrinių esančioms vietos bendruomenėms numatyta skirti daugiau nei 1 mln. eurų projektams įgyvendinti. Pastebima tendencija, kad bendruomenės vis dažniau renkasi investuoti į saulės energetikos projektus.
Lietuvoje sparčiai plėtojant atsinaujinančią energetiką, vėjo ir saulės elektrinių parkai tampa įprasta kraštovaizdžio dalimi, o kai kuriems gyventojams – ir artima kaimynyste. Šios elektrinės ne tik stiprina šalies energetinę nepriklausomybę ir padeda mažinti iškastinio kuro naudojimą, bet ir prisideda prie vietos gyventojų gerovės.
Jau kelerius metus didesni saulės ir vėjo elektros gamintojai moka gamybos įmokas – 1 eurą už kiekvieną pagamintą megavatvalandę. 15 proc. surinktų lėšų paskirstoma namų ūkiams, kurie yra nutolę nuo elektrinės ne didesniu nei 1,5 km atstumu. Į likusią sumos dalį gali pretenduoti vietos bendruomenės, įsikūrusios ne didesniu nei 15 km atstumu. Bendruomenių projektų finansavimą administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Vasarą skelbto pirmojo kvietimo metu su bendruomenių organizacijomis jau pasirašyta finansinės paramos sutarčių už 836 tūkst. eurų. Aktyviausiai šiomis galimybėmis naudojosi Šakių ir Vilkaviškio rajonų bendruomenės, kurioms patvirtinti atitinkamai aštuoni ir septyni projektai. Antrojo kvietimo krepšelis, kurį sudaro beveik 148 tūkst. eurų, suformuotas iš likusių nepanaudotų lėšų ir bus paskelbtas lapkritį.
„Gamybos įmoka leidžia dalį saulės ir vėjo elektrinių kuriamos naudos skirti vietos bendruomenėms. Šiomis lėšomis jos gali įgyvendinti gyventojų poreikius atitinkančius projektus. Galima būtų išskirti tuos projektus, kurie susiję su energetika ir turi potencialo kurti finansinę naudą net kelis dešimtmečius“, – teigia VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius.
Finansuoti projektai atspindi skirtingus bendruomenių prioritetus. Dalis planuoja įsigyti renginiams skirtos įrangos, atnaujinti viešąsias erdves ar suremontuoti bendras patalpas. Tokios investicijos greitai sukuria patogesnę aplinką ir padeda suburti gyventojus.
Palyginti su praėjusiais metais, daugiau bendruomenių planuoja joms skirtas lėšas investuoti į sprendimus, mažinančius išlaidas energijai. Pavyzdžiui, Atžalyno ir Žeimių bendruomenės planuoja įsirengti nuosavas saulės elektrines. Tokią galimybę svarsto ir Žvirgždaičių bendruomenė, finansavimo ketinanti siekti kitais metais. Šie projektai gali tapti atspirties tašku platesniam bendradarbiavimui – energijos bendrijų kūrimui, įtraukiant ir vietos gyventojus.
Nuo lapkričio 1 d. paprastinamos sąlygos atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms ir piliečių energetikos bendrijoms, planuojančioms įrengti ne didesnės kaip 100 kW įrengtosios galios elektrines ir veikti pagal gaminančių vartotojų parkų modelį – joms nebereikės gauti leidimų plėtoti elektros gamybos pajėgumus.
Pasak D. Tracevičiaus, dabartinės bendruomenių projektų finansavimo konkurso sąlygos yra palankios atsinaujinančios energetikos projektams – jiems skiriami papildomi balai, tad bendruomenės gali įgyti pranašumą, nes, tikėtina, kad ateityje konkurencija bus vis didesnė. Jis neabejoja, kad energetikos bendrijų steigimas gali paskatinti ir kitus bendruomenių narių pokyčius, pavyzdžiui, namuose įsirengti šilumos siurblius ar rinktis elektromobilius.
Atsinaujinančios energetikos plėtra ne tik stiprina Lietuvos energetikos nepriklausomybę, bet ir įgalina vietos bendruomenes pačias kurti žalesnę ir finansiškai tvaresnę savo ateitį.
Kontaktai:
Domantas Tracevičius, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys
domantas@circulareconomy.lt
+370 612 04638
VšĮ „Žiedinė ekonomika“ yra nuo 2016 metų veikianti aplinkosauginė nevyriausybinė organizacija aktyviai skatinanti Lietuvos ekonomikos transformaciją į žiedinę ir klimatui neutralią.
About the Author
