Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlomiems Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimams, kuriais iš esmės atnaujinamas uosto teisinis reguliavimas. Pokyčiais siekiama didesnio uosto veiklos efektyvumo ir konkurencingumo, stipresnio nacionalinio saugumo užtikrinimo bei aiškesnės atsakomybės aplinkos apsaugos srityje.
„Norime, kad Klaipėdos uostas taptų modernesnis, saugesnis ir konkurencingesnis, gebantis greičiau augti ir lanksčiau reaguoti į ekonominius bei geopolitinius pokyčius. Naujos galimybės, aiškiau paskirstyta atsakomybė ir greitesnis sprendimų priėmimas leis ne tik efektyviau organizuoti kasdienę veiklą, bet ir planuoti ilgalaikę infrastruktūros plėtrą, pritraukti investicijas bei stiprinti uosto konkurencingumą“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Uosto funkcinė paskirtis aiškiai įtvirtinama įstatymo lygmeniu, taip užtikrinant, kad uosto žemė ir infrastruktūra būtų naudojamos pagal nustatytą paskirtį. Tai sudarys prielaidas skaidresniam ir nuoseklesniam uosto vystymui, sumažins interpretacijų galimybes ir padės užtikrinti darnų uosto teritorijos naudojimą.
Keičiama ir uosto infrastruktūros mokesčio (anksčiau vadinto uosto rinkliava) ir uosto žemės nuomos teisinio reguliavimo modelis, siekiant jį suvienodinti ir užtikrinti aiškesnį sprendimų priėmimą. Įstatymo pakeitimais strateginiai principai nustatomi Vyriausybės lygmeniu, o techninio pobūdžio klausimai, susiję su mokesčių apskaičiavimo tvarkomis, priskiriami susisiekimo ministro kompetencijai.
Toks modelis sudarys prielaidas nuoseklesniam finansinių srautų valdymui, didesniam teisiniam aiškumui ir greitesniam reagavimui į uosto veiklos poreikius. Uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas, kuriame nurodomi ir mokesčio dydžiai, ir toliau būtų tvirtinamas ne trumpesniam kaip 5 metų terminui.
Atnaujintas teisinis reguliavimas taip pat sustiprins investicinės aplinkos stabilumą – aiškiau apibrėžti uosto žemės ir uosto infrastruktūros naudojimo bei uosto infrastruktūros plėtros principai sudarys sąlygas uosto naudotojams užtikrinčiau planuoti veiklą ir priimti ilgalaikius investicinius sprendimus uosto teritorijoje.
Stiprinami nacionalinio saugumo saugikliai – uostas išlieka atviras vidaus ir tarptautinei laivybai, tačiau tik tuo atveju, jei tai neprieštarauja valstybės saugumo interesams. Esant grėsmėms ar pasikeitus geopolitinei situacijai, sudaromas aiškus teisinis pagrindas riboti ar stabdyti laivybą uoste.
Siekiant efektyvesnio reagavimo į taršos incidentus uoste, tikslinamas aplinkosauginės atsakomybės paskirstymas. Pagal galiojančias uosto naudojimo taisykles uosto žemės naudotojai jau dabar yra atsakingi už dugno tvarkymą 30 metrų pločio akvatorijos juostoje prie krantinių. Atsižvelgiant į tai, kad dalis teršalų nėra skęstantys, o plūduriuoja vandens paviršiuje, tos pačios 30 metrų pločio akvatorijos ribos nustatomos ir atsakomybei už reagavimą į taršos atsiradimą bei pirminių veiksmų organizavimą. Tai leis aiškiau priskirti atsakomybę konkretiems uosto naudotojams ir užtikrinti greitesnį sprendimų priėmimą bei operatyvesnį reagavimą į taršą, nelaukiant papildomų institucinių sprendimų.
Įstatymo pakeitimais taip pat atsisakoma neefektyvaus dvipakopio uosto direkcijos valdymo modelio. Pereinant prie gerąją įmonių valdysenos praktiką atitinkančio vienpakopio valdymo modelio, sudaromos sąlygos sparčiau priimti sprendimus ir aiškiau paskirstyti atsakomybę
About the Author
