Kainos Lietuvoje kyla vis sparčiau – rugsėjį metinė infliacija pasiekė 6,1 proc. ir buvo antra didžiausia Europos Sąjungoje. Vis tik augančios kainos gyventojams kelia skirtingų rūpesčių: vieni labiausiai baiminasi maisto brangimo, kiti – didėjančių būsto išlaikymo ar paskolų išlaidų, atskleidė naujausia „Urbo“ banko užsakymu atlikta apklausa. Tad kaip pasiruošti tolesniam kainų augimui ir sumažinti jo poveikį savo finansams?
„Kainų augimą gyventojai pirmiausia pajunta apsipirkdami, mokėdami sąskaitas ar pildami degalus. Tačiau bene aiškiausiai infliacija pasimato mėnesio pabaigoje, kai vienu metu brangsta kelios būtiniausių išlaidų kategorijos. Tuomet net ir nekeičiant pirkimo įpročių pinigų lieka vis mažiau, o kartais jų ir pritrūksta. Todėl svarbu ne tik stebėti kainas, bet ir laiku pasiruošti tolesniam jų augimui“, – sako „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.
„Urbo“ banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad didžiausią susirūpinimą gyventojams kelia maisto produktų kainų augimas – jį nurodė daugiau nei 51 proc. apklaustųjų. Nemažai gyventojų – apie 44 proc. – nerimauja ir dėl būsto išlaikymo paslaugų, pavyzdžiui, šildymo, brangimo. Dar 39 proc. baiminasi didėjančių transporto ir kuro kainų.
Apie 12 proc. gyventojų nerimą kelia paskolų palūkanų ir kitų finansinių paslaugų brangimas, beveik kas dešimtas baiminasi augančių vaistų ir sveikatos paslaugų kainų. Visiškai jokio rūpesčio kainų augimas nekelia vos 4,5 proc. apklaustųjų.
Vieniems – maistas, kitiems – paskolos
Apklausa parodė, kad mažesnes pajamas gaunantys gyventojai dažniau nerimauja dėl maisto ir būsto išlaidų augimo. Namų ūkiuose, kuriuose vienam nariui per mėnesį tenka iki 500 eurų pajamų, dėl maisto brangimo nerimauja 64 proc., o dėl būsto išlaikymo – 54 proc. apklaustųjų.
„Mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams net ir nedidelis būtiniausių prekių ar paslaugų pabrangimas gali būti reikšmingas. Tokiu atveju gali tekti atsisakyti ne tik kai kurių pirkinių ar pramogų, bet ir ieškoti, kur dar sutaupyti kasdienėms išlaidoms“, – sako „Urbo“ banko atstovas.
Tuo metu didesnes pajamas gaunantys gyventojai dažniau nerimauja dėl paskolų palūkanų ir kitų finansinių paslaugų brangimo. Tarp gaunančių virš 1,5 tūkst. eurų vienam namų ūkio nariui taip teigė 27 proc., o mažiausių pajamų grupėje – vos 1 proc.
„Tai gali būti susiję su tuo, kad didesnes pajamas gaunantys gyventojai dažniau turi paskolų ir kitų finansinių įsipareigojimų. Todėl didesnės pajamos savaime negarantuoja didesnio finansinio saugumo – kartu dažnai auga ir išlaidos, tad brangstant prekėms, paslaugoms ir paskoloms taip pat gali likti mažiau finansinio lankstumo“, – aiškina J. Ivaška.
Skirtumai išryškėja ir pagal gyvenamąją vietą. Vilniečiai dažniau nerimauja dėl paskolų brangimo (16 proc.), kitų didmiesčių gyventojai – dėl būsto išlaikymo išlaidų (49 proc.), mažesnių miestų – dėl maisto kainų (60 proc.), o kaimo gyventojai – dėl transporto ir kuro (47 proc.).
„Tokie skirtumai nestebina – gyvenamoji vieta dažnai lemia, kokių išlaidų sunkiausia išvengti. Pavyzdžiui, kaimo gyventojams automobilis neretai būtinas norint pasiekti darbą, parduotuvę ar gydymo įstaigą, todėl degalų brangimas jiems ypač aktualus“, – pamini J. Ivaška.
Gyventojų susirūpinimas kainomis skiriasi ir pagal amžių. 26–35 metų gyventojams gerokai aktualesnis paskolų brangimas – dėl jo nerimauja 23 proc., o tarp 56 metų ir vyresnių – vos 3 proc. Pastariesiems didesnį rūpestį kelia maisto brangimas (57 proc.), būsto išlaikymo išlaidos (53 proc.), taip pat vaistų ir sveikatos paslaugų brangimas (16 proc.).
Kaip pasiruošti augančioms išlaidoms?
Įdomu tai, kad, nors gyventojams daugiausiai nerimo kelia maisto brangimas, rugsėjį maisto produktai vidutiniškai buvo 1,8 proc. pigesni nei prieš metus. Tačiau būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos išaugo 15 proc., o transporto – beveik 18 proc. Pasak J. Ivaškos, kainų augimas kiekvieną gyventoją paliečia skirtingai, todėl norint įvertinti jo poveikį savo biudžetui ir sumažinti nerimą, procentus verta paversti konkrečiomis sumomis.
„Pavyzdžiui, jei 200 eurų mėnesio išlaidos būstui padidėtų 15 proc., tai reikštų papildomus 30 eurų. O per mėnesį sunaudojant 80 litrų benzino, dėl per metus išaugusių degalų kainų dabar tenka sumokėti dar apie 41 eurą daugiau. Taigi vien šios dvi išlaidos papildomai pareikalautų daugiau nei 70 eurų kas mėnesį“, – skaičiuoja „Urbo“ banko atstovas.
Norint sumažinti brangimo poveikį, J. Ivaška pataria peržiūrėti pastarųjų 3 mėnesių išlaidas ir įvertinti, kur galima sutaupyti. Verta atsisakyti nenaudojamų prenumeratų, peržiūrėti ryšio ir elektros tiekimo planus, maistą planuoti pagal turimus produktus, o parduotuvėse lyginti prekių kilogramo ar litro kainas, nepasikliaujant vien nuolaidomis.
Turintiems būsto paskolų J. Ivaška pataria įvertinti, kiek galėtų padidėti mėnesio įmokos pakilus palūkanoms ir ar šeimos biudžetas tai atlaikytų. Taip pat verta peržiūrėti paskolos sąlygas – kreiptis į banką dėl palūkanų maržos sumažinimo ar pasidomėti refinansavimu. Net nedidelis maržos sumažėjimas per likusį paskolos laikotarpį gali padėti nemažai sutaupyti.
„Ruošiantis kainų augimui, rekomenduojama turėti bent 3–6 mėnesių būtinąsias išlaidas padengiantį finansinį rezervą. Tačiau nebūtina visos sumos sukaupti iškart – pradėti galima ir nuo 20–30 eurų per mėnesį, palaipsniui didinant santaupas. Svarbiausia pinigus atsidėti vos gavus pajamas, o ne laukti mėnesio pabaigos“, – pataria „Urbo“ banko atstovas.
„Spinter tyrimai“ apklausa apie nerimą keliantį prekių ir paslaugų brangimą buvo atlikta 2026 m. rugsėjo 16–26 dienomis. Joje dalyvavo 1 020 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
About the Author
