Išlaidos automobiliui nesibaigia sulig įsigijimo sutarties pasirašymu, o mėnesinė lizingo įmoka tėra matoma ledkalnio viršūnė – tiek perkant naują modelį iš salono, tiek naudotą, tikroji automobilio kaina paaiškėja vėliau. Ekspertai pastebi, jog biudžetas naujai įsigyjamam automobiliui dažnai planuojamas vertinant vien mėnesinę lizingo ar paskolos įmoką, ir pataria realiai apskaičiuoti bent jau prognozuojamas būtinąsias išlaidas.
Europos automobilių rinkos tyrimai rodo, kad per pirmuosius ketverius automobilio eksploatacijos metus didžiausią bendrų jo turėjimo išlaidų dalį sudaro nuvertėjimas, finansavimo palūkanos, techninė priežiūra, padangos ir draudimas.
Naujo automobilio savininką nuo didžiosios dalies netikėtų remonto išlaidų saugo gamintojo garantija. Ji dažniausiai galioja 2–3 metus, nors kai kurie gamintojai siūlo ir 5–7 metų ar net ilgesnę garantiją. Vis dėlto ji neapsaugo nuo reguliarių automobilio priežiūros išlaidų.
Per metus nuvažiuojant apie 15–20 tūkst. kilometrų, skirtingų automobilių gamintojų nurodomomis kainomis, Lietuvoje planiniams techninės priežiūros darbams – variklio alyvos, filtrų keitimui ir kitiems gamintojo numatytiems patikrinimams – paprastai tenka skirti apie 300–600 eurų. Tiksli suma priklauso nuo automobilio modelio, variklio tipo ir pasirinktos aptarnavimo vietos. Vienais metais šios išlaidos gali būti mažesnės, o kitais – net dvigubai didesnės.
Vokietijoje atlikto tyrimo „DAT Report 2025“ duomenimis, automobilių iki trejų metų techninės priežiūros darbams vidutiniškai išleista 282 eurai per metus.
Sendamas automobilis prašo vis daugiau
Įsigijus naudotą automobilį, ypač senesnį ar nuvažiavusį didesnį atstumą, finansinė dinamika iš esmės keičiasi. Gamyklinei garantijai pasibaigus reguliarios automobilio priežiūros svarba niekur nedingsta, o iš savos kišenės mokėti tenka ne tik už susidėvinčių detalių keitimą, bet ir netikėtų gedimų šalinimą.
Jau minėto „DAT Report 2025“ duomenimis, Vokietijoje 3–6 metų senumo automobilių techninės priežiūros darbams vidutiniškai skirta 460 eurų per metus. Tuo metu Nyderlanduose, remiantis 2025 m. „BOVAG-RAI Aftersales Monitor“ ataskaita, vieno automobilio techninei priežiūrai ir remontui autoservisuose vidutiniškai teko išleisti 715 eurų per metus.
Automobilių remonto bendrovės „Turbobaltic“ vadovas Mantas Musnikas pastebi, kad pirkėjų lūkesčiai neretai prasilenkia su realybe. Dėl šios priežasties, planuojant biudžetą, būtina iš anksto numatyti finansinį rezervą ne tik einamajai eksploatacijai, bet ir galimiems didesniems darbams.
„Mano patirtis rodo, kad iš užsienio atvežami automobiliai neretai turi įvairių defektų – nuo kietųjų dalelių filtrų problemų iki rimto variklio remonto poreikio. Perkant naudotą automobilį reikėtų nusiteikti ne tik įprastoms išlaidoms, bet ir galimiems remontams. Vienam vairuotojui per metus gali pakakti kelių šimtų eurų, o kitam teks investuoti gerokai daugiau. Brangiausiai gali atsieiti pavarų dėžės, variklio, turbinos ar to paties kietųjų dalelių filtro remontas“, – teigia M. Musnikas.
Bandymas sutaupyti gali kainuoti dar brangiau
Eksperto teigimu, norint išvengti keturženklių sumų autoservise, svarbu laikytis profilaktinės priežiūros rekomendacijų.
„Variklio tepalus rekomenduojama keisti kasmet arba nuvažiavus iki 10 tūkst. kilometrų. Tepalų ir filtrų keitimas kainuoja apie 200–250 eurų, o šią priežiūrą atidėliojant rizikuojama sulaukti gerokai brangesnių pasekmių – vėliau gali prireikti remontuoti turbiną ar net kapitališkai tvarkyti variklį“, – perspėja „Turbobaltic“ vadovas.
Lietuvos inžinerijos kolegijos (LIK) ir Kauno technologijos universiteto (KTU) docentas, transporto inžinerijos bei techninės priežiūros ekspertas dr. Ramūnas Skvireckas įspėja, kad tokie bandymai sutaupyti galiausiai baigiasi rimtu finansiniu šoku.
Pasak eksperto, tikrasis taupymas – griežtų priežiūros intervalų laikymasis ir greitas reagavimas į menkiausius automobilio elgesio pakitimus kelyje.
„Galima sulaukti katastrofiškų gedimų. Jie gali taip skaudžiai atsiliepti savininko biudžetui, kad automobilio kartais net nebeapsimoka remontuoti“, – teigia R. Skvireckas.
Randa alternatyvų
Nenuspėjamos remonto išlaidos, nuolatinis vizitų pas meistrus planavimas keičia dalies vairuotojų įpročius ieškant alternatyvų lizingui ar tradicinei nuosavybei. Viena iš jų – automobilio prenumerata. Šis modelis, kai už sutartą mėnesio mokestį naudojamasi automobiliu, o visi priežiūros rūpesčiai ir finansinės rizikos perleidžiamos paslaugos teikėjui, jau siūlomas ir Lietuvoje. Nors toks sprendimas nebūtinai yra pigesnis nei, pavyzdžiui, lizingo įmoka, jis suteikia tai, ko dažniausiai trūksta eksploatuojant nuosavą automobilį – visišką išlaidų aiškumą ir laisvę nuo techninės priežiūros rūpesčių.
Automobilių prenumeratos bendrovės „MyBee“ pardavimų vadovas Jonas Vainius Raulynaitis pastebi, kad chaotiškų bei neplanuotų išlaidų eliminavimas neretai tampa pagrindine priežastimi, kodėl šį modelį vis drąsiau atranda tiek privatūs vairuotojai, tiek smulkusis verslas.
„Į vieną fiksuotą mėnesio mokestį įtrauktos visos pagrindinės eksploatacinės išlaidos: techninė priežiūra, gedimų remontas, sezoninis padangų keitimas bei jų sandėliavimas. Vairuotojui nebereikia kaupti automobilio priežiūrai skirto rezervo ar nerimauti, kad netikėtas gedimas išbalansuos asmeninius finansus – visos šios sąskaitos ir organizaciniai rūpesčiai tenka paslaugos teikėjui“, – dėsto bendrovės atstovas.
„MyBee“ patirtis rodo, kad net ir naujiems ar apynaujams automobiliams pasitaiko įvairių gedimų. Bendrovė pasirūpina ne tik remontu, bet ir pakaitiniu automobiliu, kol jų naudojama transporto priemonė remontuojama.
Viena iš automobilio išlaikymo išlaidų, kurią taip pat dengia prenumeratos paslaugos teikėjas, – draudimas. KASKO draudimas 40 tūkst. eurų vertės automobiliui preliminariai gali kainuoti apie 800–1500 eurų per metus. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas gali atsieiti nuo maždaug 100 iki kelių šimtų eurų per metus, priklausomai nuo automobilio, vairuotojo patirties ir draudimo istorijos.
Pasak pašnekovų, pirkdami automobilį žmonės dažnai visų pirma galvoja apie jo kainą ar lizingo įmokų dydį, pamiršdami visas kitas būtinas reikšmingas išlaidas.
„Galiausiai, ne visi gali ar nori įsipareigoti lizingo bendrovėms, o prenumeratos atveju nereikia įšaldyti didelės sumos pradiniam įnašui, o pati paslaugos sutartis klientui suteikia kur kas daugiau lankstumo“, – priduria J. V. Raulynaitis.
About the Author
