Vienas medus šviesus, beveik baltas, kitas – sodraus gintaro spalvos, o trečias toks tamsus, kad primena kavą. Ar medaus spalva gali atskleisti jo kokybę? Skirtinguose Lietuvos regionuose įsikūrusių ekologinių bitynų šeimininkai pasakoja, kaip medaus savybes formuoja augalai, vietovė ir metų laikas.
Medaus spalva prasideda nuo augalų
Medaus spalva gali skirtis nuo beveik bespalvės iki tamsiai rudos. Jai įtakos turi nektaro ar lipčiaus kilmė, natūralūs meduje esantys junginiai ir kiti veiksniai.
Medaus someljė Rokas Rutkus paaiškina, kad „Pavyzdžiui, rapsų medus paprastai būna šviesus, grikių – tamsus, o liepų medaus atspalviai gali svyruoti nuo šviesiai gelsvų iki gintarinių. Tačiau net tos pačios rūšies medus nebūtinai kiekvienais metais atrodys vienodai.“
Spalva gali būti vienas iš medaus kilmės požymių, bet vien pagal ją negalima patikimai nustatyti nei botaninės kilmės, nei kokybės.
Prie Nemuno – šimtamečių liepų medus
Alytaus rajone, Balkasodžio kaime, ekologinį bityną puoselėja Eglė Rauličkytė. Jos bitės gyvena keliose vietose: dalis avilių stovi sodyboje ant Nemuno kranto, kiti – ganyklose prie ekologiškai dirbamų laukų, kuriuose auginami grikiai.
Sodybą supa miškai ir senos liepos. Būtent liepų medus yra vienas svarbiausių Eglės bityno produktų. Į bitininkystę moteris atėjo prieš ketverius metus, tačiau vėliau sužinojo, kad bitininkė buvo ir jos močiutė. Taip nauja veikla netikėtai susijungė su šeimos istorija.
„Galvoju, kodėl mane taip viduje tos bitės traukė“, – prisimena E. Rauličkytė.
Bitininkė yra ir jogos mokytoja bei akupunktūros specialistė. Jai svarbus ne tik medaus derlius, bet ir galimybė stebėti bites, pažinti jų gyvenimą bei aplinką.
Grikių medus – tamsus ir išraiškingas
Vilniaus rajone veikiantį „Salomėjos bityną“ puoselėja Salomėja ir Gabrielius Mikolajevičiai. Jų bitininkystės kelias prasidėjo 2014 metais nuo trijų avilių Gabrieliaus protėvių žemėje. Šiandien šeima kuria naują bityno erdvę Kenos kaime.
Vienas bityno pasididžiavimų – grikių medus, kurio tamsi spalva ir intensyvus aromatas ryškiai kontrastuoja su šviesesnių rūšių medumi.
Grikių medus paprastai būna tamsiai rusvas, pasižymi sodriu, savitu aromatu ir ryškiu skoniu. Šias savybes pirmiausia lemia augalinė kilmė, o ne savaiminis kokybės pranašumas prieš šviesesnį medų. Tačiau net grikių medaus spalva ir skonio intensyvumas gali skirtis priklausomai nuo sezono ir kitų medunešio šaltinių.
Salomėjos bityne surenkamas ir liepų medus. 2026 metų Lietuvos bitininkų šventėje jis išrinktas skaniausiu tarp 53 pateiktų mėginių, o juslinės analizės ekspertai jį pripažino geriausiu tų metų liepų medumi. Tai geras priminimas, kokia įvairi gali būti net vieno bityno produkcija.
Ar tamsesnis medus kokybiškesnis?
Kartais manoma, kad kuo medus tamsesnis, tuo jis vertingesnis. Tačiau medaus spalva nėra universalus kokybės rodiklis. Skirtingos medaus rūšys natūraliai pasižymi nevienoda chemine sudėtimi, aromatu ir skoniu. Tamsesniame meduje kai kurių junginių gali būti daugiau, tačiau tai savaime nereiškia, kad jis geresnis už šviesų.
Vertinant medaus kokybę svarbūs ir kiti kriterijai: drėgmės kiekis, šviežumas, laikymo sąlygos, galimi defektai bei atitiktis teisės aktų reikalavimams.
Abu straipsnyje pristatomi bitynai yra sertifikuoti ekologiniai ūkiai. Ekologinis sertifikavimas patvirtina, kad sertifikuotų produktų gamyba kontroliuojama pagal nustatytus ekologinės gamybos reikalavimus. Tačiau sertifikatas nėra medaus spalvos, skonio ar aromato įvertinimas.
Todėl renkantis medų verta atkreipti dėmesį ne vien į jo išvaizdą. Šviesus ir tamsus medus gali būti vienodai kokybiški, tačiau pasižymėti visiškai skirtingomis skoninėmis savybėmis. O norint atrasti mėgstamiausią medų, geriausia paragauti kelių skirtingų rūšių.
Daugiau apie sertifikuotus Lietuvos bitininkystės ūkius ir jų produkciją galima sužinoti „Medaus kultūros“ svetainėje.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medaus kultūros draugijos projektą, finansuojamą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos lėšomis.
About the Author
