Menopauzė dažniausiai siejama su hormoniniais pokyčiais ir jų poveikiu moters savijautai. Tačiau kas tuo metu vyksta smegenyse? Spalį minint menopauzės sąmoningumo mėnesį, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorė Ramunė Grikšienė atkreipia dėmesį į naują tyrimą, atskleidusį netikėtus moters smegenų pokyčius skirtingais gyvenimo etapais.
Žurnale „Nature Communications“ paskelbtame Nyderlandų mokslininkių tyrime buvo analizuojami daugiau kaip tūkstančio moterų ir mergaičių smegenų vaizdinimo duomenys. Mokslininkės siekė išsiaiškinti, kaip smegenys keičiasi trimis svarbiais hormoninių pokyčių laikotarpiais – paauglystėje, nėštumo metu ir menopauzėje.
Tyrimo rezultatai parodė, kad paauglystėje ir nėštumo metu smegenyse vyksta stebėtinai panašūs persitvarkymo procesai. Tačiau menopauzės laikotarpis pateikė netikėtą rezultatą – įprastas su amžiumi siejamas smegenų pilkosios medžiagos tūrio mažėjimas tyrimo metu šią hormoninę pereigą išgyvenusių moterų grupėje nebuvo nustatytas.
Pasak prof. R. Grikšienės, ilgą laiką daugiausia dėmesio buvo skiriama smegenų raidai vaikystėje ir paauglystėje, o pastaraisiais metais mokslininkai vis aktyviau domisi ir nėštumo poveikiu smegenims. Tuo tarpu menopauzės metu vykstantys procesai iki šiol tyrinėti gerokai mažiau.
„Žinome, kad žmogaus smegenys keičiasi visą gyvenimą, o jų tūris su amžiumi nuosekliai mažėja. Brendimo ir nėštumo metu šis procesas netgi paspartėja. Todėl mokslininkai tikėjosi, kad reikšmingi smegenų tūrio pokyčiai bus fiksuojami ir menopauzinės pereigos metu. Tačiau rezultatai parodė ką kita“, – aiškina profesorė.
Tyrėjos nustatė, kad moterų, kurios stebėjimo metu perėjo iš laikotarpio prieš menopauzę į pomenopauzę, smegenyse bendras pilkosios medžiagos tūris nemažėjo. Tuo tarpu moterų, kurios visą stebėjimo laiką buvo prieš menopauzę arba jau po jos, smegenyse toks mažėjimas buvo fiksuojamas.
„Tai vienas įdomiausių šio tyrimo rezultatų. Panašu, kad menopauzinės pereigos metu įprasti su amžiumi susiję smegenų struktūros pokyčiai gali laikinai sulėtėti arba vykti kitaip. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad šiuo laikotarpiu smegenyse nieko nevyksta“, – sako prof. R. Grikšienė.
Anot jos, tyrimo rezultatai leidžia kelti prielaidą, kad menopauzė yra savitas smegenų prisitaikymo etapas, kurio biologinius mechanizmus mokslininkai dar tik pradeda aiškintis.
Dar viena svarbi tyrimo išvada – paauglystės ir nėštumo metu moterų smegenyse vykstantys pokyčiai yra gerokai panašesni, nei galėtume įsivaizduoti. Mokslininkės nustatė, kad abiem gyvenimo etapais mažėja smegenų pilkosios medžiagos tūris. Paauglystėje jis vidutiniškai mažėjo apie 0,13 proc., o nėštumo metu – apie 0,11–0,12 proc. per mėnesį.
Pokyčiai apėmė ne pavienes smegenų sritis, bet didelę dalį smegenų žievės. Be to, skirtingose smegenų srityse jie vyko koordinuotai.
„Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad smegenų pilkosios medžiagos tūrio mažėjimas yra neigiamas reiškinys. Tačiau šiais gyvenimo etapais tokie pokyčiai gali būti susiję su smegenų persitvarkymu ir prisitaikymu prie naujų užduočių“, – aiškina prof. R. Grikšienė.
Paauglystėje smegenys intensyviai bręsta, jų tinklai specializuojasi ir persitvarko. Manoma, kad tai padeda smegenims veikti efektyviau. Tuo tarpu nėštumo metu vykstantys pokyčiai gali būti susiję su pasirengimu motinystei.
„Ankstesni tyrimai parodė, kad nėštumo metu ryškūs pokyčiai vyksta smegenų srityse, susijusiose su socialiniu pažinimu ir gebėjimu suprasti kitų žmonių psichologines būsenas. Manoma, kad šie procesai gali būti svarbūs formuojantis motinos ir kūdikio ryšiui ir prisitaikant prie naujo gyvenimo vaidmens“, – pasakoja profesorė.
Vis dėlto smegenų pokyčiai paauglystėje ir nėštumo metu nėra visiškai vienodi. Pavyzdžiui, smegenų srityse, atsakingose už judesių ir kūno signalų apdorojimą, paauglystėje jie buvo ryškesni ir greitesni.
Kodėl įvairiais moters gyvenimo etapais smegenys taip reikšmingai keičiasi? Vienas svarbiausių veiksnių, į kuriuos dėmesį kreipia mokslininkai, yra lytiniai hormonai. Brendimo ir nėštumo metu estrogenų koncentracija organizme reikšmingai padidėja, o menopauzinės pereigos laikotarpiu ima mažėti.
Būtent todėl tyrimo autorės iš pradžių tikėjosi, kad menopauzės metu smegenyse vyks priešingos krypties pokyčiai nei paauglystėje ar nėštumo metu. Vis dėlto rezultatai atskleidė, kad hormonų ir smegenų struktūros sąsajos yra sudėtingesnės.
„Hormonų koncentracijos pokyčiai smegenims nėra tik foninis biologinis procesas. Vis daugiau tyrimų rodo, kad jie gali būti susiję su reikšmingais smegenų struktūros ir funkcijų pokyčiais. Todėl norėdami geriau suprasti moterų smegenų sveikatą turime atsižvelgti ir į jų hormoninę būklę“, – sako prof. R. Grikšienė.
Anot mokslininkės, tai svarbu ir kalbant apie moterų patiriamus savijautos pokyčius skirtingais gyvenimo etapais.
„Nuotaikos, emocijų, pažintinių funkcijų ar bendros savijautos pokyčiai hormoninių pereigų metu greičiausiai nėra atsitiktiniai. Tikėtina, kad bent dalis jų gali būti susiję su smegenyse vykstančiais prisitaikymo procesais. Tačiau kokie tiksliai mechanizmai tai lemia, dar turime išsiaiškinti“, – pažymi profesorė.
Nors naujasis tyrimas suteikė svarbių žinių apie moters smegenų plastiškumą, mokslininkai pabrėžia, kad jo rezultatus reikia vertinti atsargiai.
Ypač daug neatsakytų klausimų lieka apie menopauzinės pereigos laikotarpį. Iki šiol atlikta labai nedaug ilgalaikių tyrimų, leidžiančių stebėti, kaip moters smegenys keičiasi pereinant iš reprodukcinio į pomenopauzės laikotarpį.
Pasak prof. R. Grikšienės, naujieji rezultatai primena, kad moters smegenų raida nesibaigia paauglystėje, o jų prisitaikymo procesai gali būti labai skirtingi.
„Moters smegenys nėra statiška sistema. Jos nuolat keičiasi ir prisitaiko prie svarbių biologinių gyvenimo įvykių. Tačiau skirtingais gyvenimo etapais šis prisitaikymas gali vykti nevienodai. Šiandien jau galime pasakyti, kad menopauzė nėra vien hormoninių pokyčių laikotarpis – tai ir svarbus, vis dar nepakankamai ištirtas smegenų gyvenimo etapas“, – apibendrina profesorė.
About the Author
