Dzūkijos miškuose, netoli Čepkelių raisto, Lina ir Dimitrijus Grimutai tęsia daugiau nei prieš septynis dešimtmečius pradėtą šeimos bitininkystės tradiciją. Jų ekologiniame bityne gaminamas miško, viržių ir kitų rūšių medus, tačiau šeimai rūpi ne vien derlius. Čia puoselėjamos ir vietinės tamsiosios bitės – Lietuvos gamtos paveldo dalis, kurios išsaugojimu rūpinasi mokslininkai bei bitininkai.
Sugrįžimas į protėvių kraštą
Grimutų šeimos bitininkystės istorija prasidėjo Čepkelių raisto pakraštyje, kur bites laikė Dimitrijaus senelis. Šiandien Lina ir Dimitrijus Grimutai šią tradiciją tęsia ekologiniame bityne „Grimutų medus“.
Dzūkijos pušynai, pelkės ir laukinės pievos sudaro savitą aplinką bitėms. Vasaros pabaigoje pražystantys viržiai yra vienas iš augalų, kurių nektarą jos renka. Viržių medus išsiskiria sodriu aromatu ir želę primenančia konsistencija, o miško medaus savybės priklauso nuo konkretaus sezono augalijos ir kitų medunešio sąlygų.
Tačiau šio bityno išskirtinumas – ne vien medaus įvairovė. Grimutai taip pat prisideda prie vietinių tamsiųjų bičių puoselėjimo.
Kodėl svarbu išsaugoti vietines bites?
Tamsioji europinė medunešė bitė (Apis mellifera mellifera) – senasis Europos bičių porūšis, istoriškai gyvenęs ir Lietuvoje. Ilgainiui jo populiacija sumažėjo, o Lietuvoje vietinės bitės kurį laiką net buvo laikomos išnykusiomis.
Gamtos tyrimų centro mokslininkė dr. Laima Blažytė-Čereškienė su kolegomis tyrinėjo atokiuose Lietuvos bitynuose išlikusias bičių šeimas. Tyrimai padėjo nustatyti vietinių tamsiųjų bičių genetinio paveldo požymius.
2024 metais LRT radijui mokslininkė aiškino, kuo svarbi būtent Lietuvoje išlikusi šių bičių populiacija: „Ji lietuviška dėl genetikos.“
Pasak mokslininkės, Lietuvoje aptiktų bičių genetinės savybės skiriasi nuo kitose Europos šalyse gyvenančių tamsiųjų bičių. Todėl siekiama išsaugoti ne vien porūšį apskritai, bet ir mūsų krašte susiformavusį genetinį paveldą.
Ekologinis bitynas – kontroliuojama gamyba
Grimutų šeimos bitynas yra sertifikuotas ekologinis ūkis. Pagal bityno pateiktą informaciją sertifikuojamas medus, bičių duona, pikis, vaškas ir bičių šeimos.
Ekologinis sertifikavimas nėra vien gamintojo pasirinktas pavadinimas. Šiai veiklai taikomi nustatyti reikalavimai dėl bityno vietos, bičių priežiūros, maitinimo, ligų prevencijos ir gydymo. Atitiktis reikalavimams yra kontroliuojama.
Svarbu atskirti du dalykus: ekologinis sertifikatas patvirtina atitiktį ekologinės gamybos reikalavimams, tačiau savaime nepatvirtina konkrečios bičių šeimos genetinės kilmės. Vietinių tamsiųjų bičių išsaugojimas yra atskira veiklos kryptis, papildanti Grimutų šeimos bitininkystę.
Ką apie medų gali sužinoti vartotojas?
Renkantis medų, jo spalva ar skonis neatskleidžia visos informacijos apie gamybos būdą. Todėl vartotojams verta domėtis ne tik medaus rūšimi, bet ir jo kilme bei gamintoju.
Sertifikuotą ekologišką medų galima atpažinti pagal nustatytą ekologinės gamybos ženklinimą. Ant pakuotės turi būti nurodytas kontrolės įstaigos kodas ir kilmės šalis.
„Grimutų medaus“ pavyzdys atskleidžia, kad už medaus stiklainio gali slypėti ne tik konkretaus krašto augalijos įvairovė, bet ir šeimos tradicijos, sertifikuota gamyba bei pastangos išsaugoti vietinį bičių paveldą.
Daugiau apie sertifikuotus Lietuvos bitininkystės ūkius ir jų produkciją galima sužinoti „Medaus kultūros“ svetainėje.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medaus kultūros draugijos projektą, finansuojamą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos lėšomis.
About the Author
