2026 m. spalio 22 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo Ateities komiteto diskusijoje išryškėjo vienas svarbiausių ilgalaikių Lietuvos ekonomikos iššūkių – ankstesni augimo ir ekonominės konvergencijos šaltiniai palaipsniui senka, o produktyvumo atotrūkis nuo pažangesnių Europos ekonomikų pastaruoju metu praktiškai nemažėja. Todėl tolesnis pajamų ir gerovės augimas vis labiau priklausys nuo Lietuvos gebėjimo didinti darbo našumą, investuoti į technologijas, inovacijas ir didesnę pridėtinę vertę.
„Turime atsakyti į klausimą, ar dabartinis Lietuvos ekonomikos augimo modelis pajėgus įgyvendinti „Lietuva 2050“ ambiciją, kai vienu metu didėja gynybos ir visuomenės senėjimo finansavimo poreikiai, mažėja darbingo amžiaus gyventojų ir keičiasi ES finansavimo modelis“, – pabrėžė komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas.
Diskusiją ypač paaštrino Valstybės kontrolės pateikti duomenys: iš maždaug 3 mlrd. eurų 2022–2025 m. verslo inovacijoms skirtų lėšų panaudota tik apie pusė. Valstybės kontrolės Planavimo ir poveikio departamento vadovė Laura Stračinskienė pažymėjo, kad dalis finansavimo priemonių nepakankamai grindžiamos realiu verslo poreikiu, ne visada vertinamas jų papildomas poveikis, o inovacijų kelias nuo mokslinių tyrimų iki produkto patekimo į rinką tebėra fragmentuotas.
Tai, kad vien finansavimo apimties nepakanka ekonominiam proveržiui, parodė ir Lietuvos banko pateiktas vertinimas. Galimybės toliau spartinti ekonomikos augimą didinant gyventojų užimtumą ir ekonominį aktyvumą tampa vis labiau ribotos, todėl ateities augimas kritiškai priklausys nuo darbo našumo. Kartu Lietuvos investicijų struktūroje santykinai didelė dalis vis dar tenka pastatams ir statiniams, o investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) yra gerokai mažesnės nei ES vidurkis.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vyr. ekonomistas, Ekonominių tyrimų ir analizės grupės vadovas Titas Budreika taip pat akcentavo, kad ilgalaikės ekonomikos transformacijos sėkmė turi būti matuojama ne smulkiais atskirų priemonių rodikliais, o visuomenei suprantamais rezultatais – pirmiausia darbo našumo augimu ir aukštos pridėtinės vertės ekonomikos plėtra.
Verslo atstovai savo ruožtu perspėjo, kad produktyvumo proveržio nebus be konkurencingų sąlygų investuoti. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius tarp pagrindinių kliūčių įvardijo brangesnį kapitalą, energetikos kaštus, darbo jėgos trūkumą ir per lėtą technologinį atsinaujinimą. Jo vertinimu, augančios investicijos į gynybą turėtų kartu stiprinti Lietuvos pramonę, technologinius pajėgumus ir vietinę pridėtinę vertę, daugiau šalies įmonių įtraukiant į tarptautines tiekimo grandines.
Apibendrindamas diskusiją V. Grubliauskas pabrėžė, kad ekonomikos transformacija turi būti vertinama ne pagal panaudotų lėšų ar įvykdytų priemonių skaičių, o pagal jų rezultatą – produktyvumo augimą, investicijų kokybę ir gebėjimą Lietuvoje kurti didesnę pridėtinę vertę.
Tęsdamas parlamentinę kontrolę, komitetas nutarė paprašyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Finansų ministerijos, bendradarbiaujant su Lietuvos banku ir kitomis institucijomis, parengti vieną suderintą Lietuvos ekonominės transformacijos rodiklių sistemą. Jos pagrindu Komitetas vertins, kokie ekonominės politikos pokyčiai turi būti įtvirtinti 2028–2034 m. Nacionaliniame pažangos plane, siekiant įgyvendinti „Lietuva 2050“ ekonomines ambicijas, ir ar dėl jų reikalingas atskiras komiteto sprendimas bei konkrečios rekomendacijos konkurencingumo ir fiskalinės politikos srityse.
Daugiau informacijos:
Vytautas Grubliauskas
Seimo Ateities komiteto pirmininkas
El. p. vytautas.grubliauskas@lrs.lt
Parengė Seimo Ateities komiteto biuro patarėjos
Miglė Paulauskė, el. p. migle.paulauske@lrs.lt
Anželika Gaspariūnienė, el. p. anzelika.gaspariuniene@lrs.lt
About the Author
