Mažiau biurokratijos siekiant ES paramos, vietos darbo rinkos poreikius atitinkantis profesinis mokymas ir pasitikėjimu grįstas bendradarbiavimas – šiuos regionų plėtrai svarbius veiksnius išskyrė Tauragėje vykusios diskusijos dalyviai. Spalio 20 d. Klaipėdos universiteto (KU) organizuotame susitikime „ES investicijos į regionus: kodėl (ne)pavyksta?“ regioninės politikos ekspertai, savivaldos ir verslo atstovai svarstė, kaip Europos Sąjungos (ES) investicijas paversti ilgalaikiais pokyčiais, kuriuos pajustų regionų gyventojai.
„Lietuva ekonomiškai artėja prie Europos Sąjungos vidurkio, tačiau šalies regionų pažanga išlieka netolygi, o Sostinės regiono atotrūkis nuo likusios Lietuvos – ryškus. Rengiantis naujajam ES finansavimo laikotarpiui svarbu jau šiandien aiškiai įvardyti regionų prioritetus. Greta investicijų į infrastruktūrą ir paramos verslui būtina skirti dėmesio švietimui bei kultūrai – nuo jų taip pat priklauso, ar regione patrauklu gyventi ir dirbti“, – sako diskusijos moderatorė, KU Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.
Diskusijoje atkreiptas dėmesys, kad regionų skirtumų problemą svarbu vertinti tiksliai: ryškėja sostinės atotrūkis, o nemaža dalis kitų regionų pagal ekonominius rodiklius išlieka gerokai žemiau šalies vidurkio. Todėl aptariant ES investicijų rezultatus svarbu įvertinti, kaip įgyvendinti projektai prisideda prie ilgalaikės ekonominės ir socialinės pažangos.
KU Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė, buvusi asociacijos „Klaipėdos regionas“ vadovė Eglė Stonkė pabrėžė pasitikėjimu grįsto valdymo svarbą. Remdamasi darbo patirtimi ir moksliniais tyrimais, ji akcentavo būtinybę derinti nacionalinius, regioninius ir vietos interesus, bendradarbiauti su verslu, viešuoju sektoriumi bei gyventojais. Veiksmingai regioninei politikai, jos teigimu, reikalingas gebėjimas priimti sprendimus kartu ir pasitikėti partneriais.
Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas išskyrė mažesnių regionų patiriamus sunkumus konkuruojant su didmiesčiais dėl ES struktūrinių fondų finansavimo. Kartu jis atkreipė dėmesį į galimybes: didžiuosiuose miestuose augant transporto spūstims ir sunkėjant būsto prieinamumui, mažesni regionai gali tapti patrauklesni gyventojams ir verslui. Tai sudaro palankesnes sąlygas pritraukti ir naujų investicijų.
Tauragės apskrities verslininkų asociacijos pirmininkė, UAB „Ferumeta“ vadovė Aistė Micevičiūtė pristatė verslo patiriamus sunkumus siekiant ES finansavimo. Jos teigimu, paraiškų rengimas neretai tampa tokiu sudėtingu procesu, kad įmonėms tenka samdyti specialistus. Kliūtimi tampa ir ilgas paraiškų vertinimas – sparčiai besikeičiančioje verslo aplinkoje laukti sprendimų ypač sudėtinga.
Tauragės regiono plėtros tarybos administracijos direktorė Jurgita Choromanskytė akcentavo kvalifikuotų darbuotojų poreikį ir profesinio mokymo reikšmę regionų plėtrai. Pasak jos, mokymas turėtų greičiau prisitaikyti prie vietos verslo ir darbo rinkos poreikių. Tačiau centralizuotas profesinių mokyklų valdymas ir esamas teisinis reglamentavimas apsunkina galimybes operatyviai reaguoti į konkretaus regiono situaciją.
Renginyje taip pat aptarta regionų specializacija, demografinės krizės keliami iššūkiai savivaldybėms ir poreikis stiprinti regioninį valdymą. Svarstytos galimybės dalį funkcijų iš savivaldos perduoti regionams.
Klausimai nagrinėti ir artėjančio Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai kontekste. Lietuvai rengiantis pirmininkauti 2027 m. pirmąjį pusmetį, diskusijoje kalbėta apie būsimojo 2028–2034 m. ES finansavimo laikotarpio svarbą ir poreikį užtikrinti, kad investicijos atitiktų ilgalaikius Europos bei Lietuvos regionų interesus.
Susitikimas Tauragėje – vienas iš Klaipėdos universiteto organizuojamų renginių, skirtų artėjančiam Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai. Šie renginiai yra visoje Lietuvoje vykstančios viešų diskusijų, debatų ir paskaitų programos dalis. Joje akademinė bendruomenė, ekspertai ir regionų gyventojai kartu aptaria Lietuvai svarbius Europos klausimus, keičiasi argumentais ir ieško bendro sutarimo.
Nuotraukų autorius – Juozas Petkevičius
About the Author
