2026 m. spalio 21 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Laisvės premijų komisija šiandien atrinko iš pateiktų pretendentų ir siūlys Seimui Laisvės premiją skirti ilgamečiui Vokietijos Bundestago parlamentinės grupės santykiams su Baltijos šalimis pirmininkui (1990–2002 m.), aktyviam Lietuvos Nepriklausomybės rėmėjui prof. dr. Wolfgang Hermann Freiherr von Stetten.
W. H. F. von Stetten yra bendrystės tiltas tarp Vokietijos ir Lietuvos. Jis nuoširdžiai rūpinosi 1991 m. Sausio 13-osios aukų šeimomis ir sužeistaisiais, organizavo sužeistųjų gydymą bei reabilitaciją Vokietijoje ir įsteigė nukentėjusiesiems skirtą paramos fondą.
Po Medininkų tragedijos W. H. F. von Stetten pasirūpino, kad vienintelis išlikęs gyvas liudininkas Tomas Šernas būtų išgabentas gydytis ir reabilituotis į Vokietiją.
Žlugus 1991 m. rugpjūčio pučui, W. H. F von Stetten paragino Vokietijos užsienio reikalų ministeriją nedelsiant atkurti Lietuvos ir Vokietijos diplomatinius santykius. 1991 m. rugpjūčio 27 d. Vokietija pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomybę, buvo atkurti abiejų valstybių diplomatiniai santykiai, prie kurių steigimo aktyviai prisidėjo W. H. F. von Stetten ir nuosekliai siekė, kad Vokietijos politinė parama Lietuvos laisvei būtų nuolatinė, aiški ir veiksminga.
Siekdamas, kad Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių laisvės klausimas nuolat skambėtų Vokietijos politikoje, jis telkė Bundestago narius, prisidėjo prie Baltijos parlamentinio draugų būrelio steigimo ir savo lėšomis įkūrė Baltijos informacinį biurą Bonoje, kuris padėjo Baltijos valstybėms palaikyti ryšius su Vokietijos politinėmis institucijomis ir faktiškai atliko atstovavimo vaidmenį.
W. H. F von Stetten telkė bendraminčius ir teikė politinę paramą Lietuvos stojimui į NATO ir tapimui Europos Sąjungos nare.
Jis ir dabar rūpinasi Lietuvos istorija ir jos gyvenimu. W. H. F von Stetten indėlis ir pagalba Lietuvai įvertinta valstybiniais apdovanojimais, jis yra Pagėgių, Jurbarko ir Kelmės rajonų garbės pilietis.
2021 m. W. H. F. von Stetten, kaip Lietuvos „Vilko vaikai“ bendrijos rėmėjas, ypač daug prisidėjo gelbėjant ir padedant vilko vaikams, surandant artimuosius ir sprendžiant kitus jiems svarbius klausimus. Jis taip pat išleido prisiminimų knygą „Vilko vaikai – laimės momentai. Lietuvos – Vokietijos santykiams 30“.
Lietuvos nacionaliniam archyvui perduoti jo dokumentai liudija ilgalaikį ir asmeninį įsipareigojimą Lietuvos laisvės bylai.
Nuo 2011 m. Seimas, siekdamas įvertinti asmenų ir organizacijų pasiekimus ir indėlį puoselėjant Nepriklausomybės ir Laisvės idėjas, ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, kasmet, minint Laisvės gynėjų dieną – Sausio 13 –ąją – teikia Laisvės Premiją.
Laisvės premija jau skirta:
Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui (2011 m.).
Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui (2012 m.).
Kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui, arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui (2013 m.).
Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui (2014 m.).
Prezidentui Valdui Adamkui ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui (2016 m..).
Laisvės gynėjai, politinei kalinei Nijolei Sadūnaitei (2017 m.).
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei: Jonui Čeponiui, Juozui Mociui, Bronislovui Juospaičiui, Jonui Kadžioniui, Vytautui Balsiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Abukauskui (2018 m.).
Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai (2019 m.).
Baltarusijos demokratinei opozicijai (2020 m.).
„Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams: Elenai Gerardai Šiuliauskaitei, Bernadetai Mališkaitei, Jonui Borutai (2021 m.).
Ukrainos Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui (2022 m.).
Europos Parlamentui ir Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, pogrindinės spaudos leidėjui ir publicistui, politiniam kaliniui, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos bendradarbiui Petrui Plumpai (2023 m.).
Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, Lietuvos laisvės lygos nariui, pogrindinės spaudos leidėjui ir publicistui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ rengėjui ir signatarui, politiniam kaliniui Juliui Sasnauskui (2024 m.).
Lietuvos Sąjūdžio savanoriui, Nepriklausomybės ir Laisvės idėjos puoselėtojui, Medininkų tragediją 1991 m. liepos 31 d. vieninteliam išgyvenusiam Lietuvos muitinės pareigūnui, Evangelikų reformatų bažnyčios dvasininkui Tomui Šernui (2025 m.).
Daugiau informacijos:
Laisvės premijų komisijos pirmininkė
Rima Baškienė
Mob. +37069842173
El. p. rima.baskiene@lrs.lt
About the Author
