Komentuoja „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas
Į Lietuvą atsirita nauja energetinių kainų šuolio banga, tačiau Lietuvos gyventojai pilno šio kilimo masto vis dar nejaučia. Gyventojų pinigines kol kas labiausiai tuština šoktelėjusios degalų kainos, tačiau šildymo, gamtinių dujų bei elektros kainų augimas visu pajėgumu pasijus tik atėjus žiemai. Jei žiemą kaip reikiant paspaus šaltukas – sąskaitos už energetinius išteklius gali šoktelėti į visų laikų aukštumas. Laiko pasiruošti blogiausiam scenarijui jau nebėra, tad belieka viltis, kad žiema bus šilta.
Europos energetikos sektorius šią žiemą pasitinka itin menkai pasiruošęs: sisteminis dyzelinio kuro trūkumas, pustuštės gamtinių dujų saugyklos, vis dar uždarytas Hormūzo sąsiauris bei tebesitęsiantis Rusijos–Ukrainos energetinis karas. Europos energijos rinkos veikia susisiekiančių indų principu, tad ir Lietuva neišvengiamai pajus šių įtampų poveikį.
Energijos kainų šuolis jau pašokdino bendrą infliacijos lygį Lietuvoje iki 6,7 proc., tačiau atėjus žiemai infliacija neabejotinai šoktels aukštyn – tikėtina, kad žiemos pabaigoje galime pamatyti ir dviženklius infliacijos skaičius. Ypač turint omenyje, kad energetinių kainų šuolis paskatins ir kitų prekių bei paslaugų kainų augimą. Gamintojų kainų indeksas Lietuvoje rugsėjo mėn. šoktelėjo net iki 19 proc. – tai rodo, kad prekių gamintojai bei paslaugų tiekėjai jau jaučia didelį kaštų spaudimą ir dalį jų neabejotinai perleis galutiniams vartotojams.
Priešingai nei pavasarinio energijos kainų šuolio metu, šiuo metu rinkos dalyviai nebesitiki spartaus energetinių kainų sumažėjimo. Naftos ateities sandoriai sufleruoja, kad visą žiemą naftos kaina išsilaikys virš 100 JAV dolerių už barelį, kuomet praeitą žiemą kaina siekė 65 JAV dolerius už barelį. Tikimasi, kad gamtinių dujų kainos (Nyderlandų TTF taške), bus kone tris kartus didesnės (85 eurai už MWh, vietoje 31 euro už MWh), o elektros kaina Vokietijos rinkoje – kone du kartus didesnė (augs nuo 100 iki 200 eurų už MWh). Biokuro kainos taip pat auga, tad Lietuvoje galime pagrįstai tikėtis bent 25 proc. didesnių sąskaitų už šildymą.
Šiuo metu Lietuvos gyventojai dar nejaučia atslenkančios infliacijos bangos. Didžiausias išbandymas prasidės atėjus žiemai, kai turėsime ne tik plačiau atverti savo pinigines pirkdami pabrangusius degalus, elektrą ar gamtines dujas, bet ir sulauksime didesnių sąskaitų už šildymą. Tiesa, tolesnė energetinių prekių kainų raida Europoje, vistaip pat ir Lietuvoje, priklausys nuo klimatinių sąlygų žiemą. Jei sulauksime šaltesnės žiemos – išaugs energijos paklausa, kuri dar labiau padidins energijos prekių paklausą – taigi ir kainas. Tokiu atveju teks kaip reikiant pakratyti pinigines. Visgi jei žiema bus šilta ir vėjuota – kainos gali neaugti taip sparčiai, kaip baiminamasi, nes energijos vartojimas bus mažesnis, o gamyba – didesnė dėl vėjo jėgainėse generuojamos elektros energijos.
Todėl šiemet orų prognozes gali tekti stebėti ne mažiau atidžiai nei energetikos rinkų grafikus. Šilta žiema Europai būtų labai gera ekonominė naujiena – mažesnis energijos vartojimas padėtų sumažinti spaudimą kainoms. Tačiau šalta žiema reikštų priešingą scenarijų. Tokiu atveju energetikos krizė galėtų dar labiau paaštrėti. Šilta žiema vieną kartą jau išgelbėjo Europą 2022-2023 metų žiemą – ar ji išgelbės Europą ir šį kartą?
Tačiau elektra ir šildymas nėra vienintelės rizikos. Dar viena silpnoji Europos energetikos rinkos grandis yra dyzelinas. Europa susiduria su struktūriniu jo deficitu – pati nepasigamina tiek dyzelino, kiek suvartoja, todėl trūkstamą dalį turi importuoti. Anksčiau reikšmingi tiekimo srautai ateidavo iš Rusijos ir Artimųjų Rytų, o dabar Europos galimybės apsirūpinti yra labiau ribotos. Čia svarbus ir sezoniškumas. Žiemą dyzelino paklausa didėja, todėl šio kuro kainos gali patirti papildomą spaudimą. Dėl to galime susidurti su iš pirmo žvilgsnio keista situacija: pasaulinė naftos kaina gali mažėti, tačiau dyzelinas Europoje nebūtinai pigs kartu su ja. Jei rinkoje trūks būtent dyzelino, jo kainą lems ne vien naftos barelio kaina, bet ir konkretaus produkto pasiūla.
Lietuvos vairuotojams tai ypač aktualu, nes mūsų šalyje dyzelinas yra itin svarbus kuras. Be to, galutinę kainą degalinėje lemia ne vien didmeninė kuro kaina, bet ir mokesčiai. Todėl net ir palankesni pokyčiai pasaulinėje naftos rinkoje nebūtinai reikštų tokį patį kainų sumažėjimą Lietuvos degalinėse. Taigi artėjančią žiemą turime kelias rizikas vienu metu: aukštas elektros kainas, prasidedantį šildymo sezoną, struktūrinį dyzelino deficitą ir labai didelę priklausomybę nuo klimatinių sąlygų. Kol kas šių veiksnių poveikis gyventojų biudžetuose nėra matomas visa apimtimi, todėl dabartinė ramybė gali būti šiek tiek apgaulinga.
Žinoma, nebūtinai išsipildys pats blogiausias scenarijus. Šilta žiema reikšmingai sumažintų energijos paklausą, o geopolitinės situacijos pagerėjimas galėtų greitai pakeisti ir rinkos lūkesčius. Energetikos rinkoje situacija gali keistis itin sparčiai. Tačiau šiuo metu pagrindo ramiai žiemai turime mažiau nei pavasarį. Tuomet buvo galima tikėtis, kad energetikos kainų šuolis bus laikinas, o iki šildymo sezono situacija stabilizuosis. Dabar matome, kad problema niekur nedingo, o pats nepalankiausias metų laikas energetikos vartojimo požiūriu dar tik prasideda.
About the Author
