Neryškus matymas – vienas dažniausių nusiskundimų, dėl kurių žmonės kreipiasi į akių specialistus. Dažnai jis nurašomas nuovargiui, stresui ar ilgam darbui prie kompiuterio, tačiau oftalmologai įspėja – jei rega pailsėjus nepagerėja, tai gali būti pirmasis akių sutrikimo ar ligos simptomas ir reikia nedelsti kreiptis į gydymo įstaigą.
Anot Akių klinikos „Lirema“ akių ligų gydytojos Dalios Butėnienės, trumpalaikis regėjimo suprastėjimas dažniausiai gali pasireikšti po ilgos darbo dienos prie ekrano, ilgo skaitymo ar vairavimo, esant sausoms, pervargusioms akims, kai trūksta poilsio ar miego.
„Tokiais atvejais pailsėjus regėjimas dažniausiai pagerėja. Visgi svarbu atkreipti dėmesį – jei neryškumas kartojasi, kasdienėje veikloje kyla diskomfortas, tai nebėra tik nuovargis“, – teigia gydytoja.
Dažniausi regėjimo sutrikimai: trumparegystė, toliaregystė ir astigmatizmas
Trumparegystė pasireiškia tada, kai žmogus gerai mato iš arti, tačiau neryškiai – į tolį. Toliaregystės atveju matymas prastėja iš arti, tampa sunku skaityti knygas, matyti telefono, kompiuterio ekraną, o akys greičiau pavargsta. Astigmatizmas vaizdą iškraipo, išlieja tiek iš arti, tiek į tolį.
„Šie sutrikimai gali atsirasti bet kuriame amžiuje ir dažnai progresuoja nepastebimai. Žmonės prie prastesnio matymo prisitaiko, todėl ilgą laiką nesikreipia į specialistus, kol neatsiranda galvos skausmai, akių nuovargis ar ilgalaikis regėjimo pablogėjimas“, – patirtimi dalijasi D. Butėnienė.
Spręsti šiuos regos sutrikimus galima trimis būdais – akiniais, kontaktiniais lęšiais arba lazerine regos korekcija – vos 10 min. procedūra, leidžiančia pamiršti papildomas akių korekcijos priemones.
„Jauni, aktyvūs žmonės nori gyventi laisvą, kokybišką gyvenimą be akinių ir kontaktinių lęšių, todėl regos korekcija lazeriu, anksčiau buvusi neįprasta, dabar tampa įprastu ir saugiu pacientų pasirinkimu koreguojant regėjimą“, – teigia oftalmologė.
Su amžiumi didėja rizika susidurti su amžine toliaregyste – regos sutrikimu, kai ima reikėti skaitymo akinių, bei katarakta, kai akies lęšiukas ima drumstėti, o vaizdas tampa lyg per rūką. Regėjimas prastėja palaipsniui, todėl ilgą laiką regos sutrikimas ar liga gali būti nepastebėti.
„Po 40–ies metų visi be išimties pradeda prasčiau matyti, nes vystosi amžinė toliaregystė, ar kitaip presbiopija. Tai nėra liga, o toks pat regos sutrikimas, kaip trumparegystė ar astigmatizmas, tik susijęs su akies lęšio standėjimu“, – teigia D. Butėnienė.
Anot gydytojos, presbiopija gali būti koreguojama ir lazeriu, ir atliekant refrakcinę lęšio keitimo operaciją, jei akies lęšis yra ne tik sustandėjęs, bet ir pakankamai drumstas, kai įprasta regos korekcija lazeriu tampa negalima.
„Lęšio keitimo operacija taip pat atliekama ir esant kataraktai, kai prigimtinis lęšiukas tampa itin standus ir drumstas tiek, kad pacientas mato lyg pro rūką, o papildomos korekcijos priemonės nebegelbėja“, – vardija oftalmologė.
Įvairios degeneracinės akių ligos, kaip geltonosios dėmės degeneracija, glaukoma ar kitos tinklainės ligos, neturi ryškių pradinių simptomų, tačiau gali sukelti negrįžtamą regėjimo praradimą, jei nėra diagnozuojamos laiku.
Sausos akys, netinkami akiniai, galvos skausmai
Ilgas darbas prie ekranų, kondicionuojamas oras ir retas mirksėjimas gali sukelti sausų akių sindromą, kuriam būdingas perštėjimas, deginimas, svetimkūnio pojūtis, neryškus matymas dienos pabaigoje.
„Nors simptomai gali atrodyti nekalti, negydomos sausos akys smarkiai veikia regėjimo komfortą, todėl net ir didelių nusiskundimų kol kas neturintiems žmonėms patartina akis padrėkinti dirbtinėmis ašaromis be konservantų ir taip palengvinti akių darbą“, – teigia gydytoja.
Kita dažna problema – netinkamai parinkti ar pasenę akiniai, galintys sukelti akių įtampą, greitą nuovargį ir net galvos skausmus.
„Tokiais atvejais žmogus dažnai ieško priežasties ne akyse, o bendroje savijautoje, tačiau nepagalvoja, kad pasenę, korekcijos nebeatitinkantys akiniai gali daryti didelę žalą, daug labiau varginti akis, dėl ko gali ne tik prastėti matymas, bet ir imti kankinti galvos skausmai“, – patirtimi dalijasi D. Butėnienė.
Anot gydytojos, neryškus vaizdas neturėtų tapti kasdienybės dalimi. Kuo anksčiau nustatomi regėjimo pokyčiai, tuo lengviau juos koreguoti ir išvengti ilgalaikių problemų.
About the Author
