Vieni dar prisimena laikus, kai atlyginimai buvo mokami grynaisiais, kiti užaugo su internetine bankininkyste, o jauniausia suaugusiųjų karta kasdienius finansus tvarko telefonu. Per kelis dešimtmečius technologijos iš esmės pakeitė atsiskaitymo ir pinigų valdymo būdus. Tačiau kiek jos pakeitė mūsų finansinius įpročius ir ar šiuos pokyčius iš tiesų lemia amžius?
Finansinius pasirinkimus formuoja amžius, patirtis ir technologijos
Skirtingų kartų finansinius įpročius gaubia nemažai stereotipų: vyresni žmonės laikomi atsargesniais ir labiau pasitikinčiais grynaisiais, o jaunesni – atviresniais skaitmeninėms paslaugoms. Tačiau, pasak „Urbo“ banko administracijos vadovo Mariaus Arlausko, šiuos skirtumus lemia ne vien amžius – ne mažiau svarbūs yra žmogaus gyvenimo etapas, sukaupta patirtis ir finansiniai tikslai.
„Finansiniai tikslai ir prioritetai natūraliai kinta skirtingais gyvenimo etapais. Dvidešimtmetis dažnai dar tik pradeda savarankišką gyvenimą ir taupo pradiniam būsto įnašui, o šešiasdešimtmetis daugiau dėmesio skiria jau sukaupto turto vertei išsaugoti. Todėl svarbu atskirti kartai būdingus bruožus nuo tų, kuriuos lemia žmogaus gyvenimo etapas“, – sako M. Arlauskas.
Kaip pastebi „Urbo“ banko administracijos vadovas, vyresni klientai dažniau renkasi fizinę mokėjimo kortelę, o jaunesni – telefoną ar kitą išmanųjį įrenginį. Šią tendenciją pagrindžia ir Lietuvos banko 2025 m. apklausos duomenys: vyresni nei 50 metų gyventojai dažniau pirmenybę teiktų kortelei, o jaunesnių nei 50 metų grupėje išmanusis įrenginys pasirenkamas beveik taip pat dažnai. Tarp 18–29 metų respondentų telefoną ir fizinę kortelę kaip dažniausiai naudojamą bekontakčio mokėjimo priemonę nurodė po 40 proc. apklaustųjų.
„Jaunesniems klientams išmanusis telefonas jau tapo natūralia kasdienių finansų valdymo priemone – juo ne tik atsiskaitoma, bet ir atliekama didžioji dalis kitų bankinių operacijų. Tai formuoja lūkestį, kad finansinės paslaugos turi būti greitos, paprastos ir lengvai pasiekiamos skaitmeniniais kanalais. Vyresni klientai taip pat aktyviai naudojasi elektronine bankininkyste, tačiau jiems dažniau svarbi galimybė prireikus gauti individualią konsultaciją telefonu ar gyvai. Todėl skirtumas slypi ne tiek technologijų naudojime, kiek lūkesčiuose, kaip bankas turėtų būti pasiekiamas“, – atkreipia dėmesį M. Arlauskas.
Kartų požiūris į taupymą ir skolinimąsi
Kartų skirtumų galima įžvelgti ir vertinant taupymo bei skolinimosi įpročius. Vyresniems žmonėms santaupos dažniau pirmiausia reiškia finansinį saugumą ir rezervą nenumatytiems atvejams. Tokį požiūrį gali būti sustiprinusi ir sukaupta asmeninė patirtis – išgyventi ekonomikos nuosmukiai, aukštos infliacijos laikotarpiai ar kiti finansiniai sukrėtimai. Jaunesni gyventojai dažniau domisi įvairesnėmis kaupimo ir investavimo priemonėmis, yra atviresni naujiems finansiniams produktams ir skaitmeniniams jų valdymo būdams.
Skiriasi ir požiūris į finansinius įsipareigojimus. Vyresnių kartų atstovai į skolinimąsi gali žvelgti atsargiau, o jaunesniems kreditas dažniau yra viena iš priemonių finansiniams tikslams pasiekti. Vis dėlto abiem atvejais skirtumus lemia ne vien amžius – svarbi ir aplinka, kurioje formavosi žmogaus finansiniai įpročiai.
„Tiek taupymo, tiek skolinimosi įpročius stipriai veikia asmeninė patirtis. Žmonės, patyrę ekonomikos krizes, staigius kainų ar palūkanų šuolius, paprastai daugiau dėmesio skiria finansiniam rezervui ir atsargiau vertina ilgalaikius įsipareigojimus. Tuo metu augusieji stabilesnėje ekonominėje aplinkoje gali būti atviresni investavimui ar skolinimąsi vertinti kaip įprastą finansų planavimo priemonę. Todėl kalbėdami apie kartų skirtumus iš tiesų dažnai kalbame ir apie skirtingą jų ekonominę patirtį“, – sako M. Arlauskas.
Jaunesnių klientų pasirinkimai tampa įvairesni
Skaitmeninė finansų rinka keičia ne tik naudojamas priemones, bet ir santykį su finansinių paslaugų teikėjais. Jaunesni klientai yra mažiau linkę visas paslaugas sutelkti vienoje vietoje – viename banke gali gauti atlyginimą, kitame laikyti santaupas, o finansavimo pasiūlymų ieškoti dar kitur.
Tai reiškia, kad ilgalaikis įprotis naudotis tuo pačiu banku nebėra savaime suprantama lojalumo garantija. Vis didesnę reikšmę įgyja paslaugų kokybė, kaina, patogumas ir gebėjimas pasiūlyti konkrečiai kliento situacijai tinkamą sprendimą.
Lankstesnis požiūris atsispindi ir kasdieniuose atsiskaitymuose. Nors jaunesni žmonės aktyviau naudojasi skaitmeniniais sprendimais, tai nereiškia, kad jie atsisako kitų mokėjimo būdų. Lietuvos banko 2025 m. apklausos duomenimis, paskutinę apsipirkimo fizinėje vietoje dieną 42 proc. 18–29 metų respondentų bent kartą atsiskaitė kortele, 35 proc. – grynaisiais, o 29 proc. – išmaniuoju įrenginiu.
„Jaunesnių klientų elgesys rodo ne vien perėjimą prie skaitmeninių paslaugų, bet ir didesnį lankstumą. Jie renkasi pagal tai, kas konkrečiu momentu yra patogiausia ir geriausiai atitinka jų poreikius – tiek kalbant apie atsiskaitymo būdą, tiek apie finansinių paslaugų teikėją. Bankams tai reiškia, kad konkuruoti reikia ne dėl įpročio, o dėl gebėjimo nuolat kurti klientui vertę“, – sako M. Arlauskas.
Kartų skirtumus pranoksta panašūs finansiniai poreikiai
Nors skirtingų kartų atstovai nevienodai naudojasi technologijomis, renkasi finansines priemones ar paslaugų teikėjus, pagrindiniai jų lūkesčiai yra panašūs. Žmonėms, nepriklausomai nuo amžiaus, svarbus finansinis saugumas, galimybė pasiruošti nenumatytiems atvejams ir patogiai valdyti savo pinigus.
Todėl vien amžiumi grindžiamas klientų skirstymas neleidžia paaiškinti viso jų finansinio elgesio. Ne mažiau reikšmingos yra pajamos, šeiminė padėtis, turimi finansiniai įsipareigojimai, sukauptas turtas, ankstesnė ekonominė patirtis ir gyvenimo etapas.
„Amžius gali nemažai pasakyti apie tai, kokiomis technologijomis žmogus yra linkęs naudotis, tačiau kur kas mažiau – apie konkrečius jo finansinius poreikius. Tos pačios kartos žmonių situacijos gali būti visiškai skirtingos, todėl bankui svarbu matyti ne amžiaus grupę, o konkretų klientą – jo tikslus, galimybes ir lūkesčius. Vienas norės viską atlikti savarankiškai telefone, kitam bus svarbi specialisto konsultacija, tačiau abiem atvejais žmogus tikėsis to paties – paprastos, aiškios ir patikimos bankininkystės“, – apibendrina M. Arlauskas.
About the Author
