Dirbtinis intelektas (DI) vis dažniau tampa Lietuvos darbuotojų kasdienybės dalimi, tačiau jo teikiama nauda kol kas gerokai mažesnė, nei būtų galima tikėtis. Naujausias technologijų bendrovės „Samsung“ užsakymu atliktas Baltijos šalių tyrimas atskleidė, kad lietuviai DI dažniausiai pasitelkia informacijos paieškai, tekstų rengimui ar idėjų generavimui, o sudėtingesnius darbus jam patiki gerokai rečiau. Ekspertų teigimu, problema slypi ne technologijų galimybėse, o gebėjime jas išnaudoti.
Baltijos šalyse atliktos vartotojų nuomonės apklausos duomenimis, DI įrankius kasdien darbe naudoja 15,3 proc. Lietuvos respondentų, dar 25,8 proc. – kelis kartus per savaitę. Vis dėlto beveik ketvirtadalis (23,9 proc.) apklaustųjų teigia DI darbo reikmėms niekada nenaudoję.
„Samsung“ komunikacijos vadovės Lietuvoje Eglės Tamelytės teigimu, šie skaičiai rodo, kad DI integracija į kasdienius darbo procesus dar tik įsibėgėja. Nors technologija daugeliui jau pažįstama, ji vis dar dažniau pasitelkiama atskiroms užduotims atlikti, o ne sistemingai darbo procesams optimizuoti.
DI patikime paprastesnes užduotis
Tyrimas atskleidė, kad populiariausias DI panaudojimo būdas Lietuvoje – informacijos paieška. Šiam tikslui technologiją pasitelkia 52,1 proc. respondentų, 37,6 proc. ją naudoja tekstams rašyti ar redaguoti, o 35,2 proc. – naujoms idėjoms generuoti.
Gerokai rečiau DI išnaudojamas sudėtingesnėms užduotims: duomenų analizei ar ataskaitoms rengti jį pasitelkia 19,8 proc. apklaustųjų, o darbo procesams automatizuoti – vos 14,4 proc.
„Šiandien daugelis darbuotojų jau žino, kad DI gali per kelias sekundes parengti laiško juodraštį ar apibendrinti informaciją. Tačiau tai – tik nedidelė technologijos potencialo dalis. Didžiausias produktyvumo pokytis įvyksta tuomet, kai DI ne tik padeda greičiau atlikti vieną užduotį, bet ir leidžia iš esmės pakeisti pasikartojančių darbų eigą“, – aiškina E. Tamelytė.
Anot jos, pavyzdžiui, užuot kaskart prašius DI apibendrinti atskirą dokumentą, galima sukurti nuoseklų procesą, kuriame informacija surenkama, susisteminama ir parengiama tolesnei analizei. Taip darbuotojui lieka daugiau laiko sprendimams, kuriems būtinas žmogiškasis vertinimas.
Laiko sutaupome mažiau nei kaimynai
Ribotas DI galimybių išnaudojimas atsispindi ir vertinant, kiek darbo laiko ši technologija padeda sutaupyti. Apklausos duomenimis, 13,1 proc. lietuvių naudodamiesi DI laiko apskritai nesutaupo, o dar 68,7 proc. per savaitę sutaupo ne daugiau kaip dvi valandas.
Tuo metu bent tris valandas per savaitę sutaupo 18,2 proc. Lietuvos respondentų. Latvijoje šis rodiklis siekia 29,6 proc., Estijoje – 24,6 proc.
Pasak E. Tamelytės, vertinant DI naudą svarbu atskirti greičiau atliekamas užduotis nuo realaus produktyvumo augimo. Vien tai, kad DI per minutę sugeneruoja tekstą, dar nereiškia, kad visas darbo procesas tapo efektyvesnis.
„Jeigu darbuotojas sutaupo penkias minutes rengdamas laišką, tačiau tiek pat laiko praleidžia tikrindamas ir taisydamas DI pateiktą informaciją, apčiuopiamos naudos gali ir nelikti. Todėl svarbu vertinti ne vien technologijos veikimo greitį, bet ir galutinį rezultatą – kiek laiko, įvertinus visas užduoties dalis, iš tiesų pavyko sutaupyti“, – pastebi ekspertė.
Jos teigimu, didesnę naudą galima pasiekti identifikavus reguliariai pasikartojančius darbus, kuriuose pasitelkus DI būtų galima sutaupyti ne pavienes minutes, o reikšmingą kiekį valandų per savaitę.
Didžiausia DI nauda slypi kitur
Nors dirbtinio intelekto nauda dažniausiai vertinama pagal tai, kiek laiko jis padeda sutaupyti, ekspertai atkreipia dėmesį, kad ne mažiau svarbus ir kitas aspektas – kiek kasdienių sprendimų technologijos gali priimti už žmogų. Būtent šia kryptimi DI vis sparčiau žengia iš kompiuterių ekranų į išmaniuosius telefonus ir kitus išmaniuosius įrenginius.
„Šiandien apie DI vis dar dažniausiai galvojame kaip apie įrankį, kuriam turime suformuluoti užduotį, kad gautume norimą rezultatą. Tačiau šį technologija vystoma kita kryptimi – link sprendimų, kurie geba atpažinti situaciją, prisitaikyti prie žmogaus poreikių ir veiksmus atlikti savarankiškai. Tikroji DI vertė atsiskleidžia tuomet, kai nebereikia nuolat galvoti, kaip technologiją panaudoti, nes ji natūraliai įsilieja į mūsų kasdienybę“, – sako E. Tamelytė.
Tokio DI pritaikymo nereikia ieškoti toli – jis jau persikėlė ir į darbą, ir į kasdienį gyvenimą. „Galaxy AI“ išmaniuosiuose telefonuose gali padėti apibendrinti susitikimus, susisteminti užrašus ar išversti pokalbį, o namuose išmanieji šaldytuvai prisideda prie patogesnio maisto atsargų ir energijos sąnaudų valdymo.
Pasak E. Tamelytės, šie pavyzdžiai iliustruoja svarbų pokytį – DI nauda nebūtinai turi būti matuojama vien sutaupytomis minutėmis. Ne mažiau reikšminga tai, kad technologija sumažina žmogui tenkančių smulkių sprendimų skaičių ir leidžia daugiau dėmesio skirti svarbesnėms veikloms.
„Per dieną priimame daugybę nedidelių sprendimų, kurių atskirai net nepastebime, tačiau kartu jie reikalauja daug mūsų laiko ir dėmesio. Jeigu technologija gali perimti bent dalį šios naštos, jos kuriama vertė tampa gerokai platesnė nei paprastas laiko taupymas. Manau, būtent galimybė sumažinti kasdienę informacinę ir rutininių sprendimų naštą ateityje taps vienu svarbiausių kriterijų vertinant DI naudą“, – apibendrina ekspertė.
About the Author
