Šiemet sukanka 30 metų nuo Valstybinės jaunimo politikos koncepcijos – pirmojo jaunimo politiką Lietuvoje reglamentuojančio dokumento – patvirtinimo. Per tris dešimtmečius keitėsi jaunų žmonių kasdienybė, galimybės ir iššūkiai. Tačiau išlieka klausimas, kaip padėti jiems kurti savo ateitį visuomenėje, kurioje tenka susidurti su informacijos pertekliumi, socialiniu spaudimu, nelygybe ir neapibrėžtumu.
Šios temos bus aptariamos spalio 23 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) vyksiančioje aštuntojoje tarptautinėje mokslinėje Baltijos šalių jaunimo tyrėjų konferencijoje „Jaunimo politika – atspariai kartai ir visuomenei“. Programoje – 37 pranešimai, kuriuos pristatys Lietuvos ir užsienio universitetų, mokslo bei su jaunimu dirbančių organizacijų atstovai, nagrinėdami jaunimo tapatybės, socialinės nelygybės, politinio dalyvavimo ir psichikos sveikos temas.
Socialiniai tinklai: kur baigiasi saviraiška ir prasideda spaudimas?
Jaunystėje formuojasi asmens tapatumas, mezgasi ilgalaikiai romantiniai santykiai, ieškoma savo vietos visuomenėje. Socialiniai tinklai suteikia galimybę išbandyti skirtingus prisistatymo būdus, rasti bendraminčių, sulaukti palaikymo. Tačiau jie taip pat skatina lygintis su kitais, o vieši įrašai ir aplinkinių reakcijos gali apsunkinti savivoką, savęs priėmimą.
Latvijos universiteto tyrėja dr. Velta Skolmeistere nagrinės, kaip jauni suaugusieji derina skirtingus socialinius vaidmenis ir savo tapatumą skaitmeninėje aplinkoje. Kai socialiniuose tinkluose susitinka skirtingos auditorijos, o ankstesni įrašai išlieka matomi, kyla klausimas: kaip išbandyti skirtingus vaidmenis ir kartu išsaugoti nuoseklų ir darnų savęs vaizdą?
Skaitmeninė aplinka veikia ir tai, kaip jauni žmonės mato savo galimybes. MRU mokslininkai, prof. dr. Andrius Stasiukynas, doc. dr. Justinas Staliūnas ir doc. dr. Aušra Šukvietienė supažindins su įžvalgomis apie Lietuvos jaunimo skaitmeninius įgūdžius ir jų dalyvavimo skaitmeniniame pasaulyje. Vilniaus universiteto ir MRU tyrėjos taip pat nagrinės jaunimo ryšį su regionu skaitmeninėje erdvėje – ar gimtoji vietovė jauniems žmonėms atrodo patraukli vieta kurti savo ateitį?
Kai ateities planus lemia ne vien ambicijos
Jaunų žmonių tikslai ir pasiekimai priklauso ne vien nuo asmeninių pastangų. Galimybes veikia šeimos finansinė padėtis, mokymosi aplinka ir patirtys, su kuriomis jaunas žmogus susiduria augdamas.
Kauno technologijos universiteto doc. dr. Rasa Erentaitė kalbės apie jaunimo tikslus ir pasiekimus nelygioje visuomenėje. Ji siūlys atkreipti dėmesį į vadinamuosius „paslėptus talentus“ – gebėjimus, kuriuos jauni žmonės išsiugdo prisitaikydami prie sudėtingų ar nenuspėjamų aplinkybių, tačiau kurie gali likti nepastebėti, jei vertinami tik jų pasiekimai įprastomis sąlygomis.
Šios patirtys gali veikti ir tai, kaip jaunas žmogus planuoja ateitį. Pavyzdžiui, augusieji nepritekliuje gali labiau vertinti profesinius kelius, leidžiančius greičiau pradėti uždirbti, nei studijas, kurių nauda paaiškės tik po kelerių metų. Tai nebūtinai reiškia ambicijų stoką. Kai ateitis sunkiai nuspėjama, orientacija į dabartį gali būti ne ambicijų stoka, o būdas prisitaikyti prie nestabilios aplinkos.
„Polinkis orientuotis į dabartį gali būti palankus veiksnys prisitaikant prie situacijos“, – pabrėžia mokslininkė. Ji taip pat atkreipia dėmesį į stiprių socialinių ryšių svarbą: gebėjimas remtis artimųjų pagalba gali tapti svarbiu ištekliumi įveikiant sunkumus.
Aplinkos ir turimų išteklių svarba išryškėja ir kalbant apie savarankiško gyvenimo pradžią. MRU doc. dr. Justinas Staliūnas lygins jaunimo karjeros sprendimus Lietuvos, Latvijos, Ispanijos ir Islandijos regionuose, o Lietuvos socialinių mokslų centro prof. dr. Laima Okunevičiūtė-Neverauskienė ir dr. Anna Lipnevič nagrinės jaunimo būsto paramos politiką. Galimybę rinktis profesinį kelią ir pradėti savarankišką gyvenimą lemia ir tai, ar jaunas žmogus gali įgyti norimą išsilavinimą, rasti darbą bei įpirkti būstą.
Politinis aktyvumas ir jaunimo psichikos sveikata: kur atsparumui reikia pagalbos?
Jaunų žmonių politinis dalyvavimas ne visada prasideda nuo balsavimo ar įsitraukimo į politines organizacijas. Politinės temos juos pasiekia per socialinius tinklus, nuomonės formuotojus, draugų pokalbius ir humorą.
Talino universiteto profesorė Airi-Alina Allaste pristatys Estijoje 2021–2025 m. atliktus tyrimus apie jaunų žmonių politinio dalyvavimo galimybes ir kliūtis skaitmeniniame amžiuje. Atlikdami tyrimą mokslininkai kalbėjosi ir su jaunuoliais, kurie savęs nelaiko politiškai aktyviais. Visgi politinis turinys jaunus žmones pasiekia net tada, kai jo aktyviai neieškoma. Tuo tarpu galimybę įsitraukti apsunkina algoritmai, manipuliacijos ir dirbtinio intelekto kuriamas turinys, o pasaulinės temos platformose gali užgožti vietos politinius klausimus.
Apie jaunimo ir valstybės santykį kalbės ir Vytauto Didžiojo universiteto dr. Tadas Vadvilavičius, nagrinėsiantis Baltijos šalių jaunimo pasitikėjimą savimi ir valstybe. Šie klausimai susiję ir su galimybe jaunam žmogui įvertinti informaciją, rasti savo balsą bei patikėti, kad jo dalyvavimas gali ką nors pakeisti.
Kitas svarbus atsparumo aspektas – psichikos sveikata. Švedijos Lundo universiteto doc. dr. Daiva Daukantaitė aptars jaunimo psichikos sveikatos tendencijas, patiriamą distresą ir besikeičiantį požiūrį į šiuos reiškinius.
Pagalbos jaunimui temą pratęs ir praktinio darbo perspektyva. Vilniaus universiteto dr. Gintautas Sakalauskas pristatys septynis dažniausius stereotipus apie paauglių smurtą ir nagrinės galimus problemos sprendimo būdus. O Vaida Ogulevičiūtė iš Kauno miesto socialinių paslaugų centro ir VšĮ Užimtumo centro kalbės apie vaiko veikmę pagalbos procese – kaip svarbu ne tik išgirsti ne tik vaiko balsą, bet ir jį suprasti.
„Jaunimo iššūkiai neapsiriboja viena gyvenimo sritimi, todėl svarbu juos nagrinėti iš skirtingų perspektyvų ir dalytis žiniomis, kurios padėtų geriau suprasti jaunų žmonių patirtis bei priimti jų poreikius atliepiančius sprendimus“, – sako konferencijos mokslinio komiteto organizatorius, Jaunimo reikalų tyrėjų tinklo narys, MRU profesorius dr. Rimantas Vosylis.
Konferencijos informacija
Tarptautinė mokslinė Baltijos šalių jaunimo tyrėjų konferencija „Jaunimo politika – atspariai kartai ir visuomenei“ vyks 2026 m. spalio 23 d. Mykolo Romerio universitete, I korpuse, Ateities g. 20, Vilniuje. Konferenciją organizuoja Mykolo Romerio universitetas, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos socialinių mokslų centras ir Jaunimo reikalų agentūra.
Dalyvių registracija vyksta iki spalio 19 d. čia.
Tekstą parengė MRU mokslo komunikatorė Laura Stankūnė
About the Author
