Iš Mumbajaus kilusi mokslininkė dr. Barkha Yakub Bale astronomija susidomėjo dar vaikystėje. Profesinis kelias ją atvedė į Lietuvą – Vilniaus universitete (VU) ji gilinosi į žvaigždžių cheminę sudėtį, o šių metų gegužę apgynė fizinių mokslų daktaro disertaciją „Cheminių elementų gausa magnetiškai aktyviose žvaigždėse“.
Dr. B. Bale pasakoja savo tėvams astronominiais klausimais galvą kvaršinusi jau nuo ankstyvos vaikystės. Mokslininkės tėvas – fizikos mokytojas, labai palaikęs jos smalsumą ir noriai dalinęsis savo žiniomis. Kaip sako pašnekovė, gana greitai atėjo ir supratimas, kad būtent astrofizika yra ta sritis, į kurią ji norėtų pasukti. Tiesa, vietos koledže šios disciplinos paprasčiausiai nebuvo – teko pasitenkinti bendrąja fizika.
„Vis dėlto astronomija iš mano galvos niekur nedingo. Studijuodama su keliais draugais netgi subūrėme nedidelę astronomų mėgėjų grupelę. Visi kartu eidavome stebėti žvaigždžių, skaitydavome paskaitas, į kurias susirinkdavo šimtai žmonių. Kitaip tariant, visą tą laiką aktyviai veikiau astronomijos pasaulyje“, – prisimena ji.
Į savo vietas viskas susidėliojo per COVID pandemiją. Pasauliui sustojus, dr. B. Bale prisijungė prie nuotolinės vasaros mokyklos, kur susipažino su prof. Gražina Tautvaišiene, VU Fizikos fakulteto mokslininke, kuri iš pradžių tapo jos mentore, o galiausiai ir daktaro disertacijos moksline vadove. Daugiau sužinojusi apie pašnekovės darbus bei mokslinius interesus, profesorė papasakojo apie doktorantūros studijas VU. Po mėnesio dr. B. Bale jau buvo Lietuvoje.
„Jeigu tokia galimybė nebūtų pasitaikiusi, net nežinau, ką veikčiau dabar. Turbūt toliau būčiau aktyvia astronome mėgėja. Tuo metu jau buvau kandidatavusi į doktorantūros pozicijas Indijoje ir netgi sulaukusi kvietimo studijuoti branduolinę fiziką. Tai irgi labai įdomi sritis. Tačiau astronomija mane vis tiek traukia visų labiausiai. Domėčiausi ja net ir dirbdama bet kur kitur“, – teigia mokslininkė.
Labai reikšminga figūra dr. B. Bale gyvenime – jos mokslinė vadovė dr. G. Tautvaišienė. Mokslininkės kartu dirba jau penkerius metus, o pašnekovė pabrėžia, kad vyresnė kolegė yra ne tik puiki mokslininkė, bet ir nuostabi asmenybė, iš kurios ji nuolat mokosi. Jos taip pat pasižymi ir gana panašiu požiūriu į mokslą, tad atrasti bendrą kalbą būna gana paprasta. Prof. G. Tautvaišiene jai pasiūlė ir daktaro disertacijos temą.
„Atvykusi į Lietuvą, pirmuosius kelis mėnesius praleidau skaitydama visą pluoštą mokslinių darbų, ruošdamasi pereiti į astrofiziką. Žinoma, pagrindinius dalykus aš žinojau, bet doktorantūros studijos reikalauja daug intensyvesnio įsigilinimo. Prireikė nemažai darbo, bet aš greitai mokausi, man labai padėjo ir kolegos“, – prisimena ji.
Savo disertacijoje mokslininkė naudoja duomenis, surinktus VU Molėtų astronomijos observatorijoje. Tiesa, ne viskas klostėsi taip sklandžiai, kaip norėjosi. Vienu metu dėl didelio Molėtų observatorijos teleskopų užimtumo ir prastų orų strigo naujų duomenų rinkimas. Taigi vėliau, juos surinkus, teko skubėti su analize, bet viskas pavyko. Mokslininkė siekia patikrinti, kuo magnetiškai aktyvių žvaigždžių evoliuciniai procesai skiriasi nuo įprastų. Čia ji padarė ne vieną intriguojančią įžvalgą.
„Mes nustatėme pagrindinius jų parametrus – temperatūrą, metalingumą, amžių, o tada aš tyriau jų elementų gausas. Mane labai žavi tai, kad žvaigždėse vieni iš gausiausių elementų yra anglis, azotas ir deguonis. Visai kaip ir mumyse. Tam tikra prasme mes iš tiesų esame sukurti iš žvaigždžių dulkių. Svarbiausiu atradimu vadinčiau tai, kad magnetiškai aktyviose žvaigždėse pastebėjome elementų gausos svyravimus, kurių negalima visiškai paaiškinti standartiniais žvaigždžių evoliucijos modeliais. Tai rodo, kad magnetinė veikla atlieka reikšmingą vaidmenį keičiant vidinio elementų maišymosi laiką ir efektyvumą. Savo ruožtu tai suteikia naujų įžvalgų apie mūsų Galaktikos evoliuciją“, – sako dr. B. Bale.
Mokykloje žmonės paprastai susidaro smarkiai supaprastintą vaizdą, kaip atrodo Visata. Mums dažnai atrodo, kad viskas joje yra ganėtinai nuspėjama. Tačiau realybė yra visai kitokia.
„Visata nepaprastai įvairi. Magnetinė veikla vyksta labai įvairiais mastais – pradedant atominiu lygmeniu ir baigiant galaktikų centrais. Pavyzdžiui, neutroninės žvaigždės pasižymi savitu magnetiniu elgesiu, o įprastos žvaigždės turi savo magnetinius laukus. Mūsų Saulė turi magnetinį lauką, kuris lemia tokius reiškinius kaip saulės dėmės, saulės pliūpsniai ir vainikinės masės išmetimai. Jų metu iš žvaigždės išmetamos įkrautos dalelės, kurios sąveikauja su Žemės magnetiniu lauku ir atmosfera, sukeldamos šiaurės pašvaistes. Mes vis dar tik pradedame suprasti Visatą. Jos milžinišką mastą sunku suvokti“, – teigia mokslininkė.
Į šį faktą ji žiūri su savotišku baugščiu susižavėjimu. Kai supranti, kokie maži esame kosminėje skalėje, mūsų kasdieniai konfliktai ir bėdos ima atrodyti be galo nereikšmingi, netgi kvaili. Juk daug prasmingiau būtų visus jiems sunaudojamus išteklius skirti visatos pažinimui.
„Kai žvelgi į visus tuos pasaulyje vykstančius konfliktus – žmones, kovojančius dėl teritorijų, pinigų ir kitų dalykų – o tada palygini tai su Visatos mastais, į viską pradedi žiūrėti iš kiek kitokios perspektyvos. Mes esame viso labo maža dalelė kažko kur kas didesnio. Žemė tikrai tėra tik šviesiai mėlynas taškelis kosmoso platybėse. Šis supratimas suteikia kuklumo, o kartu ir žavi. Kosmosas ir žvaigždės mane traukia jau nuo kokių ketverių, ir manau, kad jos man bus įdomios visą likusį gyvenimą“, – įsitikinusi dr. Barkha Bale.
About the Author
